Pirmieji lietuviško kūdikių maisto valgytojai šiuo metu dar tik bando ištarti savo mėgstamo maistelio pavadinimą, o „Marmaluzi“ produkcijos gamintojai jau žengia pirmuosius žingsnius užsienio rinkose.

Pasigedo lietuviško

Vilniečiai Rytis ir Rasa Godelaičiai prieš trejus metus veikiausiai žinojo tik tiek, kad savo atžalą ateityje tikrai maitins namie virtomis košėmis. Kas gamins, tikriausiai irgi buvo aišku – mama Rasa. Rytis 2009-aisiais greičiausiai kūrė planus, kaip toliau vystys transporto verslą ir bandys išsisukti nuo šį sektorių ypač palietusios krizės.

Nors 2009-aisiais Lietuvoje dar tvyrojo prastos ekonominės nuotaikos ir steigti įmonę daug kam atrodė pražūtinga, Godelaičius į nuosavą verslą pastūmėjo Rasos mama. Tai atsitiko tuomet, kai giminaičiai augino atžalas ir atėjo metas juos maitinti ne tik motinos pienu. Nors parduotuvėse buvo begalinis kūdikių maisto pasirinkimas, atidžiau jų etiketes išsistudijavusi Rasos mama pastebėjo, kad visų jų kilmės šalis – anaiptol ne Lietuva. Kilo natūralus klausimas, kodėl kūdikių maistas negaminamas Lietuvoje?

Užkabino iššūkis

„Kai pradėjome ieškoti atsakymo į šį klausimą ir analizuoti rinką, paaiškėjo, kad kūdikių maistas negaminamas nė vienoje Baltijos šalyje. Leidimai gaminti kūdikių maistą nebuvo išduoti per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Lietuvoje neveikė jokia įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų šio specifinio maisto gamybą“, – pasakojo R.Godelaitienė.

Tačiau Godelaičiams tai nebuvo kliūtis, priešingai – kilo noras tapti pirmaisiais Lietuvoje ir Baltijos šalyse kūdikių maisto gamintojais.

„Kadangi ketinome imtis specialios paskirties produkto gamybos, atsakingose tarnybose į viską buvo žiūrima labai griežtai. Gamybinėse patalpose neturėjo likti veiksnių, kurie galėtų lemti maisto produkto kokybę. Kelias, kol buvo išduotas leidimas gaminti, buvo ganėtinai ilgas. Nuo idėjos iki gamybos praėjo beveik dveji metai“, – prisiminė pašnekovė, tačiau jos balse visiškai negirdėti nepasitenkinimo gaidos. Paklausta, kur slypėjo entuziazmas, ji nė nesusimąsčiusi atšovė: „Užkabino.“

Kreivė kyla

Pirmoji kūdikių maisto „Marmaluzi“ produkcijos partija buvo pagaminta paskutinėmis 2010 m. dienomis, o Lietuvos parduotuvių lentynose atsidūrė 2011-ųjų vasarį.

Į rinką „Marmaluzi“ įžengė ganėtinai sunkiu ekonominiu laikotarpiu, todėl Godelaičių verslą galima pavadinti tikru laimės kūdikiu.

„Nuo pirmosios produkcijos pardavimo iki šiol įmonės rodiklių kreivė nuolat kyla į viršų. Kai mūsų paklausia apie krizės padarinius, neturime ką atsakyti. Lietuvos vartotojai mus labai greitai pastebėjo ir įvertino“, – neslėpė pašnekovė.

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2011-ųjų liepą pirmasis lietuviškas kūdikių maistas „Marmaluzi“ užėmė 2,5 proc. šalies kūdikių maisto rinkos. „Po pusės metų jau turėjome 5 proc. rinkos. Per pirmus šių metų mėnesius pardavimas Lietuvoje padvigubėjo. Dar neturime duomenų, kiek augo mūsų rinkos dalis, tačiau iki metų pabaigos tikimės pasiekti 10 proc.“, – teigė pašnekovė.

Lošia atviromis kortomis

Pašnekovė mano, kad verslo sėkmės koziris – tai atvirumas. „Pirmaisiais įėjimo į rinką metais prie maistelio pratinome mamas, jos pirmosios ragavo ir sprendė, ar jų vaikučiams bus skanu. Dabar iš mamų išgirstame netgi tokių atsiliepimų, kad vieną tyrelę perka vaikui, dar dvi sau“, – linksmai dėstė „Marmaluzi“ įkūrėja.

Pasak R.Godelaitienės, norint išsiskirti iš kitų gamintojų, reikėjo pasiūlyti išskirtinę kokybę. „Pavyzdžiui, daug kas iš gamintojų deklaruoja, kad į maistelį deda jautienos, bet po šiuo žodžiu slepiasi visa jautiena. O mes konkrečiai įvardijame, kokią mėsą dedame, šiuo atveju – jautienos kumpį. Žinoma, tai konkurentams labai nepatinka“, – sakė ji.

Šiuo metu parduotuvėse galima įsigyti 11 skirtingų skonių kūdikių ir vaikų maisto „Marmaluzi“, tačiau jau šią savaitę mažieji valgytojai galės paragauti dar penkių naujų skonių. Kuriant receptus bendradarbiaujama su Kauno klinikų profesoriumi Liutauru Labanausku ir gastroenterologe gydytoja dietologe Rūta Rokaite.

Pradeda eksportą

Jau galvojant produkto pavadinimą buvo mąstoma apie užsienio rinkas. Todėl esą pavadinimas „Marmaluzi“ yra beveik taisyklingai ištariamas įvairiomis kalbomis ir visose šalyse skamba vaikiškai.

„Lietuvos rinka – mūsų namų darbai, kur viską daryti lengviau. Dabar visos pajėgos nukreiptos į eksportą. Jau šį ketvirtadienį išsiunčiame pirmuosius produktus į Latviją ir Estiją, planuojame, kad eksportas į šias šalis sudarys 25 proc. Šią savaitę taip pat turėtume gauti leidimą importuoti į Ukrainą. Gavome išvadas, kad tokios išskirtinės kokybės produktas į Ukrainą dar nebuvo importuotas“, – džiaugėsi R.Godelaitienė.

Nors šiemet eksportuoti planuojama tik į tris šalis, jau rudenį bus pradedami minti keliai ir į Jungtinės Karalystės rinką. Visai nesenai britai Lietuvoje domėjosi vietos gamintojų produkcija, atsirinko tris bendrovės, tarp jų ir „Marmaluzi“ gaminančią bendrovę „Kaniu“. Lietuvos gamintojams už ES lėšas bus padedama įeiti į Jungtinės Karalystės rinką.

„Darbų daug, bet stengiamės juos dirbti neskubėdami ir susikoncentruodami, nenukrypdami nuo planų ir neviršydami jų. Šiemet – eksporto plėtra ir visų gamybinių pajėgumų išnaudojimas, o kitąmet – galbūt ir naujos gamyklos statybos“, – neslėpė pašnekovė.

Komentaras

Marija Bartkevičiūtė

„NORDIA BAUBLYS & Partners“

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad įmonės steigimas reikalauja nemažai paruošiamųjų darbų, tačiau iš tiesų tai nėra taip sudėtinga, juo labiau kad teisingumo ministras yra patvirtinęs tipinę įstatų formą, kuri viešai skelbiama internete, o be to, visai neseniai buvo įtvirtinta nauja elektroninė priemonė, gerokai palengvinanti įmonės steigimą. Bet kuris asmuo, atitinkantis tam tikrus nustatytus kriterijus ir norintis įsteigti įmonę, gali tai padaryti internetu. Žinoma tam reikia įsigyti Registrų centro išduodamą elektroninio parašo sertifikatą, prisijungti prie savitarnos interneto svetainėje ir užpildyti jau paruoštų tipinių dokumentų formas. Taip įmonė užregistruojama per tris darbo dienas, jei nėra aptikta jokių trūkumų.

Be šios palengvinančios priemonės įmonėms steigti, šiuo metu svarstomos ir kitos priemonės, kurios padėtų skatinti verslumą Lietuvoje. Šiuo metu pateiktas įstatymo projektas dėl mažųjų bendrijų steigimo ir jų teisinio reguliavimo. Šios bendrijos iš esmės būtų skirtos šeimos verslui vykdyti.

Šiandien pradedantiems verslininkams gali padėti įmonės, kurios nemokamai konsultuoja, padeda sutvarkyti įmonės steigimo dokumentus, ar advokatai, kurie ne tik sutvarkys dokumentus, bet ir patars, kurią teisinę formą pasirinkti, kokios gali kilti rizikos ir kokie – padariniai.