Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas vaiko gandus apie lito devalvavimą ir kartoja, kad litai padengti auksu ir didelėmis užsienio valiutos atsargomis. Šios dar ir investuojamos. Kur? Paslaptis.

Lietuvių pinigai saugūs?

Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad Lietuvai gali tekti devalvuoti litą. Ekonomikos specialistai ir analitikai įspėja, kad blogėjant makroekonominiams rodikliams išlaikyti stabilų valiutos kursą itin sunku, ypač besivystančioms šalims.

Tačiau tiek Vyriausybės, tiek Lietuvos banko atstovai kategoriškai neigia, kad litui iškilusi bent menkiausia grėsmė.

"Šia tema nuolatos spekuliuojama. Bet pagrindo lito devalvacijai tikrai nėra. Visi litai, išleisti į apyvartą, yra 120 proc. padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis", – ne kartą yra sakęs R.Šarkinas.

Iš tikrųjų Lietuvos turimos atsargos lito nuo devalvacijos tiesiogiai neišgelbėtų, jeigu toks politinis sprendimas būtų priimtas. Norima pasakyti, kad net valstybei atsidūrus ant bankroto slenksčio lietuvių neištiktų islandų likimas. Islandijai susidūrus su itin rimtomis finansinėmis problemomis, šalies nacionalinė valiuta – krona – prarado daugiau kaip ketvirtadalį savo vertės. Centrinis Islandijos bankas neturėjo pakankamai užsienio valiutos atsargų pakeisti tiek kronų, kiek pageidavo vietos gyventojai, o komerciniai Europos bankai apskritai atsisakė jas priimti.

"Saugumo jausmą didina tai, kad Lietuvos bankas neribotai keičia apyvarton išleistus litus į eurus. Visi gyventojų turimi, komerciniuose bankuose esantys litai padengti užsienio valiutos atsargomis. Tai reiškia, kad Lietuvos bankas pajėgus išpirkti visus litus, esančius apyvartoje", – dienraščiui sakė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Auksas sukauptas tarpukariu

Litas, pasak M.Milieškos, neprašo būti gelbėjamas – jis stiprus ir stabilus. O Lietuvos bankas neketina keisti jo kurso.

"Beveik visos šalies atsargos laikomos eurais. ES valiuta sudaro 97 proc. Lietuvos banko valdomų oficialiųjų tarptautinių atsargų. Didžioji dalis šių pinigų investuojama į skolos vertybinius popierius, terminuotus indėlius ir kitas finansines priemones. Likusius 3 proc. (5,8 tonos) oficialiųjų atsargų sudaro auksas, sukauptas tarpukariu. Jį užsienio valstybės grąžino atkūrus Lietuvos Respubliką. Auksas laikomas Didžiosios Britanijos centrinio banko aukso saugojimo sąskaitoje, o kai rinkos sąlygos palankios – investuojamas. Tačiau šio brangaus metalo kiekis nesikeičia. Investicijų grąža atsiimama pinigais", – aiškino Lietuvos banko atstovas.

Tiesa, kur investuota didžioji dalis Lietuvos atsargų eurais, viešai neskelbiama. "Daugiausia investuojama į kitų šalių vertybinius popierius. Į kokias šalis konkrečiai, negaliu sakyti. Šalių susitarimu, ši informacija neskelbiama", – į kalbas nesileido M.Milieška.

Žinant, kokius nuostolius pastarieji metai atnešė investuotojams, lieka tikėtis, kad Lietuvos banko strategai pasirinko pačias saugiausias investavimo kryptis. Buvo pasklidę gandų, kad mūsų šalies centrinis bankas esą buvo investavęs į Islandijos vertybinius popierius ir patyrė nuostolių. Tačiau Lietuvos banko atstovai tokias kalbas paneigė.

Tarptautinės atsargos auga

Lietuvos bankas gali atskleisti tik tiek, kad užsienio atsargų kiekis nuolatos keičiasi: vieną mėnesį padidėja, kitą – sumažėja. Pavyzdžiui, šių metų vasario pabaigoje Lietuvos banko valdomos oficialiosios tarptautinės atsargos siekė 14,7 mlrd. litų (4,3 mlrd. eurų). Vasarį, palyginti su sausiu, jos sumažėjo 290,4 mln. litų, arba 1,9 proc.

Tai lėmė, kad Lietuvos banko išorės įsipareigojimai sumažėjo 252,7 mln. litų, o centrinės valdžios indėliai sumenko 199 mln. litų. Oficialiąsias tarptautines atsargas taip pat aptirpdė 130 mln. litų sumažėję grynieji pinigai apyvartoje.

Tačiau nepaisant svyravimo, visi į apyvartą išleisti litai lieka padengti gerokai daugiau nei 100 proc. užsienio valiutos atsargomis. Tad net ir joms sumažėjus lieka galimybė išpirkti visus gyventojų turimus litus.

"Svarbiausia, kad Lietuvos bankas garantuoja gerokai daugiau, nei reikalauja Lito patikimumo įstatymas, kuriame rašoma, kad bendras išleidžiamų į apyvartą litų kiekis bet kuriuo metu neviršytų Lietuvos banko laikomų aukso atsargų ir užsienio valiutos rezervo", – tikino Lietuvos banko atstovas.

Iki šiol užsienio valiutos atsargos auga. Kai Lietuvos bankas užsienio atsargas pradėjo valdyti, jos tesudarė 300 tūkst. JAV dolerių. Dabar jų yra per 4 mlrd. eurų.

Mindaugas Vaičiulis, Finansų analitikų asociacijos narys

Dėl Lietuvos banko sukauptų užsienio valiutos atsargų investavimo nesibaiminčiau. Prisimindamas, koks anksčiau buvo jų požiūris į investavimą, galiu spėti, kad centrinio banko portfelyje vyrauja vyriausybių obligacijos. Galbūt Vakarų Europos. Jei tai būtų komercinių organizacijų vertybiniai popieriai – visko gali laukti. Pavyzdžių pastaruoju metu netrūksta. Net labai dideli ir gerbiami bankai patenka, švelniai tariant, į nepavydėtiną padėtį. Tačiau jei į tokią pačią padėtį pakliūtų kuri nors ES valstybė, ją paremtų kiti bendrijos nariai, tarptautinės institucijos, partneriai. Net jei kas buvo investavęs į Islandijos vertybinius popierius, manau, per daug nenusvilo, nes valstybė niekur nedingo ir savo įsipareigojimus įvykdys. Taigi tokios investicijos pačios saugiausios. Tikiu, kad Lietuvos banko investicijos labai konservatyvios, konservatyvesnių turbūt nebūna.

Aišku, valstybės taip pat yra vertinamos. Pavyzdžiui, Ukraina dažnai laikoma nepatikima šalimi, kurioje investuoti nevertėtų. Tarp tokių minimos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybės, taip pat Lietuva.

Sutinku, kad Lietuvos bankas turėtų daugiau dėmesio skirti viešumui. Tikrai būtų galima visuomenei pasakyti, kur dedami pinigai. Tiesa, didžiųjų valstybių centriniai bankai savo investicijas laiko paslaptyje, nes ten sukasi milžiniški pinigai. Tokia informacija galėtų iškreipti rinką. Jei žmonės pamatytų, kur nueina, tarkime, Prancūzijos ar Vokietijos, pinigai, investuotojai tikriausiai pasektų iš paskos. Bet mūsų banko turimi 4 mlrd. eurų – nereikšminga suma.

Centrinio banko funkcijos

– atsako už pinigų kiekio kontrolę šalyje;

– formuoja ir vykdo pinigų politiką;

– į apyvartą leidžia popierinę valiutą ir monetas;

– nustato lito (kitų šalių bankai savo valiutų) kurso reguliavimo sistemą;

– veikia kaip "bankų bankas". Centriniame banke savo indėlius ir privalomąsias atsargas laiko komerciniai bankai. Iš čia jie gali ir pasiskolinti;

– prižiūri ir tikrina komercinius bankus ir kredito unijas, organizuoja atsiskaitymus tarp bankų;

– vadovauja vyriausybės išleidžiamų vertybinių popierių pardavimui ir jų apmokėjimui. Valstybinis bankas taip pat veikia vyriausybės vardu, kai perka ir parduoda užsienio valiutą;

– saugo ir valdo valstybės užsienio valiutos bei aukso atsargas.

Lietuvos banko pinigų politika

Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis ir Lito patikimumo įstatymas numato, kad Lietuvos bankas privalo garantuoti, jog bendras išleidžiamų į apyvartą litų kiekis neviršytų Lietuvos banko turimų aukso atsargų ir konvertuojamos užsienio valiutos atsargų vertės, apskaičiuotos pagal bazinę valiutą. Lietuvos bankas gali keisti bendrą litų kiekį apyvartoje tik atitinkamai keisdamas aukso atsargas ir keičiamos užsienio valiutos rezervą. Tai reiškia, kad Lietuvos banke yra apribota lito emisijos galimybė. Oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas pasirinktos bazinės valiutos (dabar euro) atžvilgiu.