Pereiti į pagrindinį turinį

Nauji mokesčiai primena Gordijo mazgą

2009-02-10 09:00
Nauji mokesčiai primena Gordijo mazgą
Nauji mokesčiai primena Gordijo mazgą / "Shutterstock" nuotr. Galvosūkis: nemažai darbdavių ir buhalterių spėlioja, kaip traktuoti vieną ar kitą įstatymo nuostatą.

Nuo metų pradžios paskubomis įteisintą mokesčių sistemą jau mėginama tobulinti. Politikų veiksmus stebintys specialistai įsitikinę, kad mokesčių painiava gali išbaidyti iš Lietuvos investuotojus.

Suskubo taisyti

Iki šiol gyventojams daugiausia klausimų kyla dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarkos.

Nuo šių metų NPD tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio ir per visus metus gautų asmens pajamų. Didėjant pajamoms, taikomas vis mažesnis NPD, o pajamoms viršijus 3150 litų NPD netaikomas. Didžiausias – 470 litų – per mėnesį NPD bus taikomas minimalų 800 litų mėnesinį darbo užmokestį gaunantiems gyventojams. Tik vėliau apsižiūrėta, kad NPD reikėtų skaičiuoti atsižvelgus į gyventojo gautas apmokestinamąsias pajamas, taigi ar gautos pensijos ar alimentai lems šį dydį, vėl priklausys nuo Seimo valios.

"Gyventojams daug problemų kyla apskaičiuojant NPD. Jeigu per metus gavai nors vieną litą kitų pajamų, privalai viską perskaičiuoti. Tai palies mažesnes pajamas gaunančius šalies gyventojus, nes tiems, kurie gauna daugiau nei 3150 litų atlyginimą, NPD visai netaikomas", – sakė mokesčių ekspertė, auditorė, įmonių grupės "Revizorius" vadovė Galina Ivanova.

Liko neaiškių vietų

Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, nesistebi, kodėl NPD kelia nemažą pasipiktinimą.

"Kaip žmogus metų pradžioje gali žinoti, kiek jis uždirbs per visus metus? Kai tokia nestabili ekonominė padėtis, tai galbūt nuo metų vidurio daug gyventojų liks be darbo", – įspėjo D.Pranckėnienė.

Jos nuomone, gyventojai turėtų pasinaudoti maksimaliu NPD, o jeigu pajamos visus metus išliks gana didelės, kitų metų pradžioje teks grąžinti permokėtą sumą valstybei.

D.Pranckėnienė atkreipė dėmesį, kad paskubomis įgyvendinant mokesčių reformą įstatymuose liko nemažai neaiškių vietų. Įstatyme taip pat nėra aiškiai nurodyta, kad taikant per mažą NPD, gyventojui po metų bus grąžinta valstybei permokėta suma. Tokį nuostatą tik vėliau paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Vėluojantiems grės delspinigiai

Regina Utkienė, Vilniaus apskrities VMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėja, teigė, kad gyventojai patys turėtų įvertinti, kokio dydžio NPD jiems turėtų būti skaičiuojamas. Jeigu gyventojo pajamos, prieš atskaitant mokesčius, yra 3150 litų ir daugiau, jam NPD netaikomas. Tokiu atveju jis turėtų parašyti darbdaviui prašymą neskaičiuoti NPD. Jeigu toks prašymas nebus įteiktas ir bus skaičiuojamas maksimalus NPD, t. y. 470 litų, tai po metų į valstybės biudžetą gyventojui teks grąžinti 860 litų.

Atsiskaityti su valstybe reikės iki 2010 m. gegužės 1-osios, kai baigiasi gyventojų pajamų ir turto deklaravimo laikas. Jeigu valstybei bus sumokėta pernelyg mažas NPD, permokėta suma bus grąžinta.

VMI specialistai atkreipia dėmesį, jeigu gyventojai liks skolingi valstybei, tai nuo gegužės 1-osios bus skaičiuojami delspinigiai – 0,04 proc. per dieną.

Įstatymai įmonėms nepadės

Verslininkus piktina ir nuo šių metų pradžios įsigalioję nauji Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Jais iki 20 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas ir sumažintas lengvatų skaičius.

"Reikėtų nepamiršti, kad pasekmės atsiras ne tik pasibaigus metams, kada reikia apskaičiuoti pelno mokestį. Padidintas pelno mokesčio tarifas jau yra taikomas avansiniams mokėjimams, kurie mokami kiekvieną metų ketvirtį dar nieko neuždirbus. Tai tikrai neprisidės stiprinant įmonių finansinę padėtį ir nepagerins finansinių srautų įmonėse tokiu sunkiu ekonominiu metu", – sakė "Revizoriaus" vadovė G.Ivanova.

Anot jos, dividendų apmokestinimo padidinimas yra ydinga praktika, atbaidanti užsienio investuotojus. "Dividendai yra pagrindinis verslo tikslas. Galbūt dabar nėra tas laikas, kada įmonės galvoja apie dividendus. Tačiau jei kalbėtume apie mūsų šalies verslo aplinką ir ar ji patraukli, jei dividendai apmokestinami 20 proc. pelno mokesčiu, kurį sumoka įmonė, o vėliau dar 26 proc. (GPM 20 proc. ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka 6 proc. – red. past.) yra priverstas sumokėti akcininkas. Vargu ar mes galėsime konkuruoti su užsienio įmonėmis ir turbūt turėtume pamiršti užsienio investicijas, nes pelningas verslas trauksis į kitas valstybes", – prognozavo G.Ivanova.

Logikos nėra, bet...

Tačiau premjeras Andrius Kubilius kol kas neskuba mažinti nustatyto 26 proc. dividendų apmokestinimo.

"Mes sakėme, kad reikia svarstyti visą kompleksą priemonių. Mes irgi sutinkame, kad toks dividendų apmokestinimas, koks yra susiklostęs šiandien, su papildomu sveikatos draudimo mokesčiu, gal ir nėra visiškai logiškas, bet turime matyti visas problemos puses, ir svarstant dividendų apmokestinimo pasikeitimus, turime svarstyti, kuo kompensuotume pajamų praradimą arba į Sveikatos draudimo fondą, arba į biudžetą", – kalbėjo premjeras.

26 proc. dividendų apmokestinimas priklausys nuo valdančiosios koalicijos tarybos sprendimo.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų