Šalies gyventojai jau gali paskolinti valstybei. Vakar Finansų ministerija pradėjo internetu platinti pirmąją taupymo lakštų emisiją. Ją Vyriausybė žada už 7,05 proc. palūkanas išpirkti kitais metais.

Pirmiesiems lakštai pigesni

Pirmoji valstybės taupymo lakštų emisija nuo vakar ryto pradėta platinti internetu, svetainėje www.vrt.lt. Norint įsigyti taupymo lakštų, reikia užsiregistruoti minėtoje svetainėje ir atsidaryti investicinę sąskaitą, kurioje bus saugomi įsigyti lakštai.

Antradienio rytą taupymo lakštų, kurių nominali vertė yra 100 litų, buvo galima įsigyti šiek tiek pigiau – už 99,74 lito. Svetainėje taip pat nurodoma, kad toliau kas dieną lakštai brangs 2 centus ir paskutinę platinimo dieną kainuos 99,98 lito.

Pirmoji taupymo lakštų emisija bus platinama iki birželio 1 d. Vėliau bus sudarytos galimybės taupymo lakštų įsigyti ir tiems, kurie nesinaudoja internetu. Antruoju etapu taupymo lakštus ketinama platinti per Lietuvos paštą, šalyje veikiančius bankus. Tačiau kada tai bus, Finansų ministerija kol kas neskelbia.

Įsigyti – per 10 minučių

Lakštų įsigijimo procesas nėra itin sudėtingas, jis atliekamas penkiais žingsniais ir įgudusiam interneto vartotojui neturėtų užimti daugiau kaip 10 minučių. Sumokėti už įsigytus lakštus reikia per elektroninės bankininkystės sistemą.

Svetainėje pabrėžiama, kad perkant lakštus svarbu nurodyti tą pačią sąskaitą, iš kurios vėliau bus apmokėta už juos. Į šią sąskaitą po metų bus pervesti už taupymo lakštus sumokėti pinigai ir priskaičiuotos palūkanos.

Be to, apmokėti privalu tą pačią dieną iki 15 val., kad pinigai valstybės sąskaitą pasiektų taip pat tą pačią dieną. Apmokėjus iš kitos sąskaitos ar pavėlavus sumokėti, pirkimas neįskaitomas ir pinigai grąžinami į sąskaitą.

Mažiausiai galima pirkti vieną taupymo lakštą, didžiausias kiekis neribojamas. Tiesa, prieš perkant didesnį taupymo lakštų skaičių, vertėtų patikrinti, kokio dydžio pavedimą leidžia vykdyti elektroninės bankininkystės sistema. Dėl saugumo dažnai nustatomas 3–4 tūkst. litų ribojimas vienam pavedimui, tad perkamų lakštų skaičių gali tekti išskaidyti į kelias dalis.

Su bankais nesipeš

Už taupymo lakštus mokamos 7,05 proc. metinės palūkanos yra mažesnės už šiuo metu komercinių bankų siūlomas indėlių litais palūkanas metams. Finansų ministro Algirdo Šemetos teigimu, taip siekiama neįsivelti į konkurencinę kovą dėl gyventojų pinigų su bankais, o pasiūlyti dar vieną alternatyvą taupyti.

Be to, Finansų ministerija žada, kad įsigijusiems taupymo lakštų nereikės mokėti jokių administravimo mokesčių, vienintelės investuotojo patiriamos išlaidos yra banko imamas mokestis už pinigų pavedimą.

Beje, naujose taupymo lakštų taisyklėse išplėstas investuotojų į lakštus būrys. Dabar jų gali įsigyti fiziniai asmenys, individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir visuomeninės organizacijos. Įmonėms, turinčioms akcinės bendrovės statusą, galimybė pirkti lakštų nesudaryta.

Skolinsis 100 mln. litų

Galimybės išpirkti lakštus pirma laiko Finansų ministerija nenumato. Be to, lakštų perparduoti nebus galima. Tiesa, jeigu gyventojams prireiktų parduoti lakštus pirma laiko, jie turėtų kreiptis ten, kur įsigijo lakštų, ir atgautų investuotus pinigus.

Teigiama, kad taupymo lakštai yra mažmeniniam investuotojui skirta investavimo priemonė, panaši į indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų ne bankams, o Vyriausybei. Jai lakštai suteikia galimybę pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti neinvestuotas gyventojų santaupas. A.Šemeta yra užsiminęs, kad Vyriausybė platindama pirmąją taupymo lakštų emisiją ketina pritraukti apie 100 mln. litų.

Taupymo lakštai platinti ir seniau. Ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kurios finansų ministras taip pat buvo A.Šemeta, yra leidusi taupymo lakštus 1999–2003 m. Iš viso buvo išplatintos 43 taupymo lakštų emisijos, kurių nominali vertė siekė apie 1,15 mlrd. litų. Vėliau, rekomendavus Tarptautiniam valiutos fondui, jų leidimas buvo nutrauktas.