Pereiti į pagrindinį turinį

Nuosavas verslas - pradėti ar ne?

2010-05-29 05:59
Vertė: "Coffee Inn" tapo bendravimo vieta, šiuolaikinio miestiečio kavine, – tai pridėtinė vertė ir išskirtinumas, kuris šiam kavinių tinklui atnešė sėkmę.
Vertė: "Coffee Inn" tapo bendravimo vieta, šiuolaikinio miestiečio kavine, – tai pridėtinė vertė ir išskirtinumas, kuris šiam kavinių tinklui atnešė sėkmę. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Nenormuotos darbo valandos, išsekimas, pašliję santykiai su antrąja puse, grėsmė likti be pinigų ir stogo virš galvos – tik menka dalis to, kas laukia pasiryžusių pradėti verslą. Žengę šiuo keliu sako, kad viską atperka įgyvendinta svajonė.

Nuo idėjos prie verslo

Dažniausiai į klausimą, ko reikia norint pradėti verslą, tenka išgirsti atsakymą: "Idėjos." Taip, bet ir ne visai taip. Dr. Modestas Gelbūda sako, kad ne visoms idėjoms, net pačioms geriausioms, lemta tapti verslu. Jis verslą supranta kaip gyvą, besiplečiantį, augantį, o ne užsibaigiantį vienos parduotuvės atidarymu. "Ne visos idėjos gali būti dauginamos, plečiamos ir perkeliamos į kitas rinkas", – teigė jis.

"Geros idėjos nebepakanka. Žmonės, kurie turi pinigų ir gali investuoti į tavo idėjos įgyvendinimą, nori matyti, ar tu turi gebėjimų, ar turi komandą ir ar gali įgyvendinti savo idėją", – apie kitas verslo pradžiai būtinas sudedamąsias dalis "Litexpo" vykusioje "Verslios Lietuvos" konferencijoje kalbėjo Jaroslavas Šatkevičius, vienas naujų verslų vystytojų bendruomenės Startups.lt įkūrėjų.

Įgyvendintos svajonės

Praėjusių metų rugsėjį, belaukiant krizės pabaigos, Vilniuje duris atvėrė privatus kino teatras "Kino pasaka". "Matyt, ne veltui iki tol Vilniuje buvo tik vienas nekomercinis kino teatras. Tačiau "Kino pasakos" įkūrėjai, keturi žmonės iš skirtingų veiklos sričių, nepasidavė gąsdinimams. Juos vedė svajonė turėti jaukų kino teatriuką", – apie "Kino pasakos" pradžią pasakojo šio kino teatro atstovė Andrė Jarutytė.

Anot jos, svajonės autoriai suvokė, kad tai idėja, kuri neduos didelio pelno. Kino teatras buvo atidarytas jo įkūrėjų lėšomis, medžiagomis ir darbais prisidėjo geranoriški rėmėjai, savanoriai.

"Jei sėkmė vertinama pinigais, tai aš netinku čia šiandien skaityti pranešimą. Tačiau jei sėkmę suprasime kaip savo idėjos įgyvendinimą, tada taip", – taip prisistatė viena iš perskaitytų knygų knygyno "Mint Vinetu" įkūrėjų Jurga Raguckaitė. Į bandymą įgyvendinti verslo idėją ji žvelgia tarsi į žaidimą. "Geriau pažaisti ir nusvilti nei gyvenimo pabaigoje gailėtis, kad turėjau gerą idėją, bet ją įgyvendino kiti", – sakė ji.

Kavos manija

Šiandien susidaro įspūdis, kad Lietuvą apėmė kavos manija. Vieni jos skleidėjų "Coffee Inn" veiklą pradėjo 2008-aisiais ir ją vykdo jau trečius metus. Pradėję nuo vienos kavinės, šiandien išsiplėtė iki 9 kavinių Lietuvoje ir artimiausiu metu planuoja įžengti į kitas Baltijos šalis. Kavinių tinklo apyvarta pasiekė 4 mln. litų per metus, 2008-ieji buvo baigti su minuso ženklu (300 tūkst.), o 2009-aisiais jau pasiektas nedidelis pelnas.

Vienas iš keturių "Coffee Inn" įkūrėjų Nidas Kiuberis tikina, kad krizė į kavos verslą neįsisuko. Pačiame krizės įkarštyje "Coffee Inn" netgi drįso padidinti kavos kainas. "Padidėjo pridėtinės vertės mokestis (PVM), dėl to brango kava, puodeliai. Mes negalėjome sau prisiimti šių išaugusių išlaidų. Todėl turėjome kelti kainas. Įdomiausia, kad tai nesulaukė jokios reakcijos, net "Facebooke" nesulaukėme jokių komentarų dėl to", – pasakojo pašnekovas.

Kopijos nesulaukia sėkmės

Vienas "Coffee Inn" įkūrėjų sako, kad pasirinktas kavinių tinklo pobūdis pasaulyje egzistuoja daugybę metų. Jis prisipažino, kad buvo ne viena kelionė į Londoną ar JAV, buvo slapta fotografuojamos pasaulinio garso tinklų kavinės, stebimas jų darbas ir t. t. Tačiau "Coffee Inn" sukurtas ne aklai kopijuojant. "Sėkmė – kai panaudoji tai, kas jau sukurta, ir pridedi šį tą savito, kas tave išskiria iš kitų", – įsitikinęs N.Kiuberis.

"Coffee Inn" nuo pat pradžių buvo kuriama ne tik kaip kavinė, bet ir kaip erdvė bendrauti, socializacijos vieta. "Kavos puodelis mums visuomet siejosi su bendravimu", – kalbėjo pašnekovas.

Dabar kavinės, siūlančios kavos išsinešti po 3 ar 4 litus, dygsta kaip grybai po lietaus. "Tačiau po kurio laiko tų iškabų nebelieka. Kopijavimas nėra tinkamas kelias. Nepakanka tik kavos gerai virti ir tinkamai sudėlioti verslo procesų", – mano N.Kiuberis.

Verslas ne vienišiams

Savo įgyvendintas verslo svajones konferencijoje pristatę jauni žmonės sakė neįsivaizduojantys, kaip reiktų pradėti verslą vienam.

"Pradėjome keturiese, dabar esame šeši, vienas iš atėjusių vėliau prisijungė su pinigais. Nuo pat pradžių pagal turimas kompetencijas pasiskirstėme, kas už ką bus atsakingas", – patirtimi dalijosi N.Kiuberis.

"Neįsivaizduoju, kaip reiktų verslą pradėti vienam. Partneriai – galvos skausmas, tačiau be jų neįmanoma", – pritarė Guoda Azguridienė, viena iš ekologiškų prekių parduotuvių tinklo "Sveiki produktai" įkūrėjų.

Kartu verslininkai pabrėžė, kad labai svarbu sugebėti tinkamai pasirinkti partnerius ir įteisinti santykius. "Reikia pažinoti žmones, su kuriais pradedi verslą, žinoti vieniems kitų lūkesčius, būtina įteisinti tuos santykius. Mes to nepadarėme ir praėjus metams turėjome viską keisti ir iš naujo pradėti veiklą su naujais partneriais", – kalbėjo G.Azguridienė.

Jos pavyzdys liudija, kad niekas neapsaugotas nuo klaidų. "Mes padarėme klasikinių verslo steigimo klaidų. Nekreipėme pakankamai dėmesio namų darbams. Ir po metų turėjome viską keisti", – pasakojo praeityje buvusi žinoma ekonomikos analitikė. G.Azguridienė teigė, kad paprastai jos amato žmonės nesiima verslo, nes viską išanalizavę pasako "ne".

Kas svarbiau už pinigus?

Besiklausant energija trykštančių jaunų ir savo verslą jau pradėjusių žmonių tampa akivaizdu, kad jiems šiandien svarbiausia ne uždirbti savo pirmąjį milijoną, o įgyvendinti savo svajones ir idėjas.

"Neiname į minusą, manau, kad tai labai daug", – paklausta, ar į gyvenimą paleista "Kino pasaka" jau atsiperka, sakė A.Jarutytė. Ji neslėpė naujos "Kino pasakos" svajonės kada nors plėstis į kitus miestus. "To kartais, netgi naiviai, prašo kitų miestų gyventojai, rašantys mums laiškus ir siūlantys patalpas", – pasakojo konferencijos dalyvė.

"Parengėme du verslo planus: optimistinį ir pesimistinį. Šiandien gyvename pagal pesimistinį, t. y. mūsų apyvarta mažesnė", – kalbėjo J.Raguckaitė. Anot jos, kur kas svarbiau tai, ką pastebi vykstant "Mint Vinetu" įkūrėjai. Jaukus perskaitytų knygų knygynas Šv. Ignoto gatvėje Vilniuje tampa ne knygynu, o traukos vieta, tam tikros knygas mėgstančių žmonių bendruomenės formavimosi centriuku.

Nuo idėjos gimimo iki "Mint Vinetu" atidarymo šių metų sausį praėjo beveik metai, tad apibendrinti finansinius rezultatus dar ankstoka, tačiau svajonės apie plėtrą įkūrėjų galvose jau sukasi. Ir ne tiek dėl naujų knygynų, kiek dėl naujų paslaugų. J.Raguckaitė dega noru pasiūlyti knygų kritikos ar knygų analizės paslaugą. Šiuo metu išleidžiamos knygos turi anotacijas, komentarus, kurie parengti pačių leidėjų ir savaime suprantama yra reklaminiai. Besirenkantiems knygas stinga kritiško vertinimo ir rekomendacijų.

Priklausyti nuo kitų

Anot J.Ragucaitės, pradedant verslą labai svarbu aprašyti idėją, apskaičiuoti, kiek jai įgyvendinti reikės pinigų, numatyti kas dirbs ir su partneriais, kalbėtis apie lūkesčius.

Daugelis verslą pradėjusių žmonių, orientuotų į tiesioginį darbą su klientais, sako netikėtai supratę, kad yra priklausomi nuo kitų žmonių: padavėjų, barmenų, pardavėjų.

Ne vienas kalba apie tai, kad pradėjus įgyvendinti verslą jam tenka visiškai atsiduoti, darbas tampa nenormuotas, neretai iškyla grėsmė asmeniniams santykiams, ypač jei jie ką tik užsimezgę.

Ne vienas ėmęsis kurti savo verslą ryžosi palikti gerai mokamą ir saugų darbą, buvo atkalbinėjamas ir gąsdinamas.

Anot "Saulėtekio slėnio" verslo analitiko Igno Kamantausko, pradedantiems verslą labiausiai trūksta pinigų ir patirties. Papasakoję savo istorijas verslininkai dažniausiai pinigų pradžiai surinkdavo iš santaupų, artimųjų, pritraukę pinigų turinčių investuotojų ir tik retas turėjo galimybę bent šiek tiek pasiskolinti.


Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti prieš pradedant verslą

- Ar sukurta paslauga ar prekė sprendžia vartotojų problemas?

- Kiek vartotojas galėtų už tai mokėti?

- Kokia bus projektą įgyvendinanti komanda?

- Kuriama vertė: sektoriaus potencialas, išskirtinumas, pelningumas ir kt.

- Kokie konkurentai?

- Kokie turimi konkurenciniai pranašumai?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų