Pereiti į pagrindinį turinį

Pamatai verslo naujokams – mažosios bendrijos

2012-10-15 19:30
Pamatai verslo naujokams – mažosios bendrijos
Pamatai verslo naujokams – mažosios bendrijos / Shutterstock nuotr.

Norite pradėti verslą, bet neturite pradinio kapitalo, o asmeniniu turtu rizikuoti bijote? Išeitis yra – nuo šio rudens pradedantieji gali steigti mažąsias bendrijas. Jas įkurti paprasčiau ir pigiau nei individualiąsias įmones ar uždarąsias akcines bendroves, o užsiimti galima platesne veikla, nei turint verslo liudijimą.

Įsteigė pustrečio šimto

Mažųjų bendrijų įstatymas šalyje galioti pradėjo tik nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Iki šiol pradedantieji verslininkai įregistravo apie 250 mažųjų bendrijų – tai dvigubai daugiau nei individualiųjų įmonių, įsteigtų per tą patį laikotarpį.

Vilnietis Antanas Stanevičius savo mažąją bendriją „Vategra“, užsiimančią įrangos parduotuvėms prekyba ir konsultacijomis, įsteigė prieš savaitę. Nors vyras verslo pasaulyje sukasi jau 15 metų, iki šiol nuosavos įmonės neturėjo. Kartu su partneriu nusprendęs imtis savo verslo, A.Stanevičius pamatus nusprendė padėti registruodamas mažąją bendriją.

„Rinkomės iš individualiosios įmonės ir mažosios bendrijos. Ir aš, ir kitas bendrijos narys dirbame dar ir kitur, o bendrijos reikalus tvarkome asmeniniu laiku. Mūsų mažoji bendrija – planas ateičiai, tikimės, kad vėliau užaugsime ir iki uždarosios akcinės bendrovės. Tačiau ir dabar esame tarsi įmonės akcininkai, tik vadinamės kitaip – mažosios bendrijos nariais“, – pasakojo A.Stanevičius.

Reikalavimai atidaryti mažąją bendriją bendraminčiams buvo patrauklesni, nei kuriant individualiąją įmonę. Nors uždarosios akcinės bendrovės savininkai nerizikuoja savo turtu, jeigu kas nors nepavyksta, jai įsteigti reikia bent 10 tūkst. litų pradinio kapitalo. Individualiosioms įmonėms minimalių kapitalo reikalavimų nėra, tačiau jų steigėjai už viską atsako ir savo asmeniniu turtu. Mažųjų bendrijų nariams nebūtinas ne tik pradinis įnašas, bet ir nėra rizikos prarasti asmeninį turtą – už nesėkmes jie atsako tik ta suma, kurią patys sumoka.

Nereikia atskiro vadovo

Pasak A.Stanevičiaus, pagrindinis mažosios bendrijos pranašumas yra ne tik tai, kad nereikia pradinio kapitalo, o nesėkmės atveju apsaugomas asmeninis turtas, bet ir patrauklus valdymo modelis.

„Bendriją valdo jos nariai, nebūtina specialiai tam samdyti vadovo ir mokėti jam atlyginimą. Dėl to pirmus metus nereikia mokėti ir mokesčių “Sodrai„. Tiesa, daug kas neįsiskaito ir mano, kad taip bus ne tik pirmus metus, bet visada“, – įspėjo A.Stanevičius.

Skaitydamas mažųjų bendrijų įstatymą A.Stanevičius atkreipė dėmesį ir į kitą ne iki galo jame paaiškintą dalyką apie nariams privalomus mokesčius.

 

„Disponavimas pinigais bendrijoje labai patrauklus – jais galima naudotis kaip savo. Jei išsiimi dalį pelno, jis apmokestinamas 20 proc. pelno mokesčiu. Jei išimi daugiau, negu buvo pelno, pinigus metų gale gali tekti grąžinti atgal. Tačiau 20 proc. jau būna sumokėta. Ar atgaline tvarka valstybė grąžina mokesčius, neaišku“, – svarstė A.Stanevičius.

Nariai įsidarbinti negali

Pasak Ūkio ministerijos specialistų, steigti mažąją bendriją naudingiausia žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, didelių investicijų nereikalaujantį verslą. Taip pat tiems, kurie vienas kitą gerai pažįsta, yra šeimos nariai ir nori prisidėti prie mažosios bendrijos valdymo bei veiklos.

Tiesa, darbo sutartys su mažosios bendrijos nariais, kurių gali būti iki 10-ies, nesudaromos. Tačiau nariai gali kada tik nori, nelaukdami finansinių metų pabaigos, išsidalyti pelną ar pasiimti pinigų asmeniniams poreikiams, deklaravę juos kaip su darbo santykiais susijusias pajamas. Samdyti (taip pat jiems mokėti algą bei įprastus mokesčius valstybei) galima tik tokius darbuotojus, kurie nėra mažosios bendrijos nariai.

Išstums verslo liudijimus?

Įstaigos „Versli Lietuva“ atstovas regione Lauris Budreckis galimybę gyventojams pradėti verslą nuo mažosios bendrijos steigimo vertina palankiai. Pasak jo, nesvarbu, steigiama bendrovė investuojant pradinį kapitalą ar nedidelė bendrija, bet koks naujas verslas yra naudingas Lietuvai – sukuriama darbo vietų, mokami mokesčiai.

„Pagal skaičius, kiek šalyje per pusantro mėnesio buvo įsteigta naujų įmonių, matyti, kad mažosios bendrijos yra tvirtoje antroje vietoje ir aplenkė individualiąsias įmones. Tai gera pradžia“, – mano L.Budreckis.

Jis pastebėjo, kad mažųjų bendrijų kūrimu ypač domisi tie, kurie planuoja dalyvauti projektuose, susijusiuose su saulės energetika ir kolektorių įrengimu. Jas steigti paranku ir tiems, kurie ketina užsiimti prekyba.

Mažosios bendrijos įkūrimas taip pat gali tapti alternatyva verslo liudijimams. Mat turintys verslo liudijimą gali teikti tik tą paslaugą, kuriai leidimo ir prašė. O mažoji bendrija gali užsiimti bet kuo, kas nepažeidžia šalies įstatymų.

„Mažoji bendrija yra individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės mišinys. Pradedantieji verslą kaip pagrindinį individualiųjų įmonių minusą įvardydavo rizikavimą savo turtu. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę jiems būdavo sunku surinkti įstatinį kapitalą. Dabar jie gali rinktis iš kelių verslo formų. Mažoji bendrija gali būti tinkama tiek pradedančiajam, tiek esamam verslininkui“, – aiškino L.Budreckis.


Mažųjų bendrijų startas sėkmingas

Verslo forma Naujų įmonių skaičius* Mokestis Registrų centrui (litais)

Mažoji bendrija 248 178,2

Individualioji įmonė 113 107

Uždaroji akcinė bendrovė 1810 198

* Įregistruotų nuo 2012 rugsėjo 1 d. iki spalio 11 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų