Papildomai pensijai kaupti apsisprendę gyventojai ateityje gali tikėtis gauti apie pusės dabartinio atlyginimo dydžio pensiją. Tiesa, tiems, kuriems iki pensijos liko dešimtmetis ar mažiau, papildomai kaupti nebeapsimoka.
Metas pasirinkti
Gyventojai nuo balandžio gali rinktis, ar nuo 2014-ųjų pradžios į pensijų fondus mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką ir iš valstybės biudžeto gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Nuo 2016 m. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Taip pat galima rinktis variantą, kai pensija būtų kaupiama „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonduose papildomai neprisidedant. Tačiau, kaip paaiškėjo iš vakar Lietuvos banko pristatyto tyrimo rezultatų, toks variantas gyventojams neturėtų būti patrauklus, nes būsimoji pensija padidėtų nedaug.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje pensija vidutiniškai sudaro apie 50 proc. buvusio atlyginimo. Gyventojai, kurie pasirinks kaupti pensiją tik „Sodroje“, dėl demografinių procesų jau po keliolikos metų galėtų gauti tik 24–30 proc. atlyginimo dydžio pensiją.
O pasirinkus papildomai kaupti antros pakopos pensijų fonduose pensijos ir atlyginimo santykis turėtų išlikti panašus kaip dabar.
Mažiausiai gyventojams apsimoka nieko nekeisti ir pensiją kaupti „Sodroje“ bei antros pakopos pensijų fonduose papildomai neprimokant. Lietuvos banko skaičiavimu, tokiu atveju būsimos pensijos ir atlyginimo santykis padidėtų itin nedaug – vos 5–8 proc.
Pernelyg rizikinga
Lietuvos banko tyrimas parodė, kad dėl investavimo rizikos vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems 55-erių žmonėms rizikinga pradėti dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, tačiau visiems kitiems kaupti pensijai papildomai tikrai apsimoka.
„Ateityje turėsime daug mažiau dirbančių, o gyvenimo trukmė ilgės. Dirbančių žmonių, kurie galėtų sunešti pinigų, iš kurių būtų mokama pensija, bus daug mažiau. Jeigu būtų atsisakyta antros pakopos, ateityje situacija taptų kritinė. Po 2036 m. situacija labai sparčiai blogėtų dėl demografinės padėties“, – pristatydamas tyrimą sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Pasak jo, žmonės, kurie pasirinks pensijai kaupti papildomai, ateityje gali tikėtis 15–34 proc. didesnės pensijos. Tiesa, Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį, kad šie skaičiai gali keistis dėl įvairių nenumatytų rizikų, pavyzdžiui, politinių sprendimų.
Lietuvos banko tyrime buvo prognozuojamas laikotarpis iki 2060 m., įvertinta daugiau nei 50 tūkst. scenarijų. Anot jo atstovų, pagrindinės tyrimo prielaidos buvo paimtos iš Europos Komisijos prognozių, o skaičiuojant potencialias pensijas buvo vertinamos labai konservatyvios antros pakopos pensijų fondų grąžos.
Našta biudžetui pakeliama
Lietuvos banko tyrimas parodė, kad dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos palyginti nemažą sumą, tačiau jau po poros dešimtmečių privataus kaupimo sistema atsipirktų. „Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas antros pakopos pensijų sistemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus gana reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sakė V.Šapoka.
Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai antros pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. siektų apie 200 mln. litų. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. antros pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su antra pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistemos be privataus kaupimo.
Darant prielaidą, kad visi antros pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie papildomo kaupimo, valstybės įnašas 2014–2020 m. vidutiniškai siektų 0,29 proc., o 2020–2060 m. – 0,48 proc. BVP per metus.
Tiesa, Lietuvos bankas pabrėžia, kad valstybės lėšų poreikis esamai antros pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
Veikia skaičiuoklė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada dirbantiems asmenims teikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie tai, kokios pensijos jie gali tikėtis priėmę vieną ar kitą sprendimą.
„Nėra vieno universalaus ar teisingo sprendimo visiems, todėl žmonės turi labai atsakingai įvertinti kiekvieną galimą alternatyvą ir priimti jo situaciją geriausiai atitinkantį sprendimą. Apsispręsti gali padėti aktyvios konsultacijos bei speciali skaičiuoklė, kuri nors ir neparodys tikslios pensijos ateityje, tačiau leis įvertinti tendencijas, kokios pensijos galima tikėtis pasirinkus vieną iš trijų variantų“, – sakė viceministras Audrius Bitinas.
Pensijų skaičiuoklė, pristatyta kovo pradžioje, sulaukė nemažo žmonių susidomėjimo. Per pirmąją savaitę nuo jos paskelbimo dienos, t. y. kovo 13–19 d. skaičiuokle pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
Ši priemonė, atsižvelgdama į įvestą žmogaus amžių, lytį, gaunamas pajamas, darbo stažą, dalyvavimą privačiame kaupime, preliminariai įvertina, kokią pensiją žmogus gautų ateityje, jei iki pensijos dirbtų tokiomis pat sąlygomis, kaip nurodė.
Skaičiuoklė sukurta taip, kad parodytų tikėtiną pensijos dydį pagal šiandienos kainas bei pinigų vertę ir žmogus galėtų palyginti su dabartiniais atlyginimais. Ją rengė ir tarpusavyje derino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankas, pensijų kaupimo bendroves vienijančios asociacijos.
Naujausi komentarai