Finansų ministerija nusprendė: nuo šiol visoms valstybės įstaigoms bus pervedama tik tiek lėšų, kiek reikia sumokėti darbuotojų atlyginimams. Visos kitos sąskaitos įšaldytos neribotam laikui.

Ministerijos akibrokštas

Praėjusią savaitę įstaigas, finansuojamas biudžeto lėšomis, pasiekė nerimą kelianti žinia. Finansų ministerija nusprendė pervesti tik tiek lėšų, kiek reikės darbuotojų atlyginimams sumokėti. Visi kiti atsiskaitymai įšaldyti.

Tai reiškia, kad artimiausiu metu nebus lėšų sumokėti už šildymą, vandenį, elektrą ar telekomunikacijų paslaugas. Taip pat nebegalima atsiskaityti už įvairius pirkimus, tarkime, kanceliarinių prekių. Sustabdyti mokėjimai už darbuotojų komandiruotes, o į jas darbuotojams siūloma vykti savo lėšomis tikintis, kad pagerėjus padėčiai biudžete atsiras lėšų atlyginti patirtoms išlaidoms.

Tokiam sprendimui turės paklusti valstybės, švietimo, kultūros ir kitos iš biudžeto finansuojamos įstaigos.

Kalta skylė biudžete

"Priimti sprendimai dar šiais metais privers mažinti nebūtinas išlaidas kanceliarinėms prekėms, baldams, taupiau naudoti komunalines paslaugas", – sprendimo motyvus aiškino Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis.

Šių metų išlaidas nuspręsta riboti, nes į biudžetą surenkama mažiau lėšų, nei planuota. Be to, ministerija prognozuoja, kad ir toliau bus gaunama mažiau pajamų. Kam tokiais atvejais pirmiausia turi būti skiriamos išlaidos, numato Vyriausybės nutarimas. Jame teigiama, kad pirmiausia lėšos skiriamos darbo užmokesčiui ir tik paskui – visoms kitoms reikmėms.

Finansų ministerija nekomentuoja, kaip ilgai bus laikomasi tokio mokėjimų režimo ir kiek gali vėluoti valstybės įstaigų atsiskaitymai už gautas paslaugas ir prekes. Taip pat nekomentuojama, ar valstybinės institucijos pačios turės tartis su paslaugų tiekėjais dėl atsiskaitymų atidėjimo, skolų išieškojimo.

Savivaldybėse ramu

Vilniaus miesto administracijos direktorius Gintautas Paluckas aiškino, kad kol kas Finansų ministerijos sprendimas liečia tik tas įstaigas ir sritis, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto.

"Savivaldybės vykdo tam tikras valstybės joms priskirtas funkcijas, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tarp tokių išlaidų yra mokinio krepšelis, kurį sudaro darbo užmokesčio, mokesčių, kai kurių komunalinių paslaugų išlaidos. Šis įsakymas mūsų tiesiogiai neliečia, nes atlyginimus ir toliau ketinama mokėti. Jei lėšų nepervestų, tai mokytojai, gydytojai ir kiti biudžetininkai negautų atlyginimų, o tai jau būtų didelė problema", – kalbėjo G.Paluckas.

Pasak jo, mokyklų, sveikatos priežiūros ir kitų panašių įstaigų statinius administruoja savivaldybė. Taigi renovacijos, komunalinių mokesčių išlaidos – savivaldybės rūpestis.

Dujų blokada

Šilumą tiekiančios "Vilniaus energijos" atstovai įspėjo, kad jei valstybės įstaigos dels atsiskaityti už šildymą, Lietuvai gresia likti be dujų.

Jau šiuo metu "Vilniaus energija" turi apie 200 mln. litų skolų. Jei iš biudžeto finansuojamos įstaigos nemokėtų už šildymą, kauptųsi skola, "Vilniaus energija" neturėtų lėšų atsiskaityti už patiekiamas dujas. Tas pats nutiktų ir kitiems Lietuvos šilumos tiekėjams. Reaguodami į tokią padėtį, dujų tiekėjai galėtų nebetiekti kuro.
Tačiau "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas tikino, kad kol kas skolos nedidėja. Jei iš valstybės biudžeto finansuojamos įstaigos nemokės už šildymą, tai šildymo tiekimo įmonė pajus prieš Naujuosius metus ar iškart po jų.
Skolų belaukiant

"Valstybinės įstaigos yra lygiai tokie patys klientai kaip ir privačios įmonės, todėl joms taikomos tokios pačios procedūros įsiskolinus ir siekiant išieškoti skolas. Paprastai pirmiausia skolininkas įspėjamas, vėliau apribojama galimybė naudotis paslaugomis ir t. t.", – kalbėjo Antanas Bubnelis, telekomunikacijų įmonės "Teo LT" atstovas spaudai. Pasak jo, kol kas nepastebėta, kad valstybinių įstaigų skolos didėtų. Bendrovė taip pat nebuvo įspėta, kad atsiskaitymas gali sutrikti.

Atsižvelgdama į pasikeitusią ekonominę padėtį ir galimą skolų augimą, "Teo LT" peržiūri skolų kontrolės procedūras, tačiau kol kas jų negriežtina.

Rytų skirstomieji tinklai informavo, jog kol kas taip pat nepajuto didėjančių skolų. Už rugsėjį suvartotą elektrą neatsiskaičiusių iš valstybės biudžeto finansuojamų organizacijų buvo likę apie 4 proc., o vidutinė skola siekė 1,5 tūkst. litų, už spalį neatsiskaičiusių tokių įmonių yra apie 20 proc., o  vidutinė skola siekia apie 7 tūkst. litų. Vidutiniškai įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, rugsėjį suvartojo elektros už 4 tūkst. litų, o spalį – už 5,5 tūkst. litų.

"Kol kas jokių veiksmų ar sprendimų dėl šių skolų Rytų skirstomieji tinklai nepriėmė. Tikimės, kad kaip ir kiti elektros vartotojai, valstybinės institucijos supras, jog būtina taupyti elektros energiją, ir atsiskaitys už suvartotą elektrą", – kalbėjo Edita Sirutienė, Rytų skirstomųjų tinklų ryšių su žiniasklaida vadovė.

Kai kurie gudresni už kitus

Tačiau ne visiems yra taip blogai. Vienas tokių pavyzdžių – "Sodra", kurios darbuotojams kai kuriuose skyriuose dar spalį išmokėtos premijos. Neoficialių šaltinių teigimu, tokį sprendimą "Sodra" priėmė žinodama, kad iškart po rinkimų Finansų ministerija įpareigos riboti išlaidas. "Sodros" generalinis direktorius Mindaugas Mikaila aiškino, kad kai kurių skyrių darbuotojams šiais metais išmokėtos priemokos neturi nieko bendra su šventinėmis premijomis. Esą tai buvo priemokos dirbantiems pensininkams už neišmokėtą pensijos dalį.

Vakar pranešta, kad Krašto apsaugos sistemoje dirbantiems valstybės tarnautojams ir Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams Lietuvos kariuomenės 90-mečio ir artėjančių Kalėdų progomis išmokėtos premijos, kurių bendra suma siekia 19,7 mln. litų. Didžioji dalis šios sumos sumokėta kariams, o ketvirtadalis – valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, premijų dydis priklausė nuo darbo rezultatų ir siekė 60–80 proc. tarnybinio atlyginimo.

Susisiekimo ministerija nei savo 90-mečio, nei Kalėdų ar Naujųjų metų progomis nesiruošia darbuotojų apdovanoti premijomis. Ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič naujienų agentūrai BNS sakė, jog jubiliejų švenčianti ministerija valdininkams skirti atsisakė dėl riboto biudžeto.

Augančios biudžeto skylės

Šiuo metu Lietuvos fiskalinis deficitas turėtų siekti 2,688 mlrd. litų ir sudaryti 2,35 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai suplanuotas 2008-ųjų valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,5 proc. Didžiausią deficito dalį sudaro "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų deficitas – rugsėjo pabaigoje apskaičiuota, kad per visus šiuos metus bendros jų išlaidos pajamas viršys 1,112 mlrd. litų. Kitais metais numatomas 1,3 mlrd. litų "Sodros" biudžeto deficitas.

Finansų ministerijos duomenimis, spalį į valstybės biudžetą surinkta 1,7 mlrd. litų, nors planuota – 2,2 mlrd. litų. Per dešimt šių metų mėnesių į valstybės biudžetą įplaukė 16,4 mlrd. litų, tai yra 574,7 mln. litų (3,4 proc.) mažiau, nei prognozuota. 2008 m. valstybės biudžeto pajamų planas – 25,5 mlrd. litų, iš jų – 5,1 mlrd. litų – ES ir kitos paramos lėšos.

Milijardinės skolos

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. pabaigoje valstybės įmonės turėjo 2,9 mlrd. litų įvairių finansinių įsipareigojimų, iš kurių 2,5 mlrd. litų įvardyti kaip "Kitos mokėtinos sumos". Baigiantis darbą finansų ministras Rimantas Šadžius pareikalavo statistikos specialistų patikslinti, kokio pobūdžio yra tie kiti įsipareigojimai ir kam jie turi būti įvykdyti. Statistikos departamento duomenimis, iš viso priskaičiuojama apie 120 valstybės įmonių, daugiausia iš jų įvairių finansinių įsipareigojimų ir skolų turi Ignalinos atominė elektrinė ir Indėlių draudimo fondas.