Lietuvoje pastaraisiais metais padaugėjo gyventojų, manančių, kad šalyje paplitęs nelegalių prekių vartojimas, o kontrabanda vis labiau siejama su išaugusiais mokesčiais, rodo naujausios apklausos rezultatai.

Kaltina mokesčius

Tyrimo duomenimis, 79 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje paplitęs nelegalių prekių vartojimas. Pernai taip manančių buvo 60 proc.

34 proc. gyventojų pagrindine kontrabandos priežastimi įvardija nemenkus kainų skirtumus, palyginti su gretimomis šalimis, kuriuos lemia dideli akcizai. 2008-aisiais šią priežastį pagrindine vadino 25 proc. respondentų.

Kas penktas Lietuvos gyventojas teigia, kad kontrabanda gyvuoja, nes mažėja gyventojų galimybės įpirkti prekes teisėtai.

"Lietuvos gyventojai pagrindine priežastimi, kodėl vyksta kontrabanda, įvardija didelius kainų skirtumus ir mažėjančias gyventojų galimybes įsigyti. Gyventojų, manančių, kad kontrabanda yra paplitusi, skaičius gerokai išaugo", – spaudos konferencijoje vakar sakė tyrimą užsakiusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Eksperto teigimu, netiesioginiai duomenys leidžia teigti, kad tokia gyventojų nuomonė atspindi ir realią padėtį šalyje: "Kyla klausimas, kam priskirti vartojimo sumažėjimą. Mūsų manymu, didesnė dalis galėtų būti priskirta nelegalios rinkos augimui."

Pateisina ir perka

Bendrovės RAIT tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 43 proc. žmonių pateisina arba linkę pateisinti kontrabandą, o 47 proc. pateisina kontrabandinių prekių vartojimą. Anot G.Kadziausko, tokie rezultatai nuteikia pesimistiškai dėl valstybės pastangų įveikti kontrabandos paplitimą.

"Valstybės kova su kontrabanda ir nelegalių prekių vartojimu yra labai sunki, nes keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų nėra tie sąjungininkai, kurie prisidėtų prie kovos su šiuo nelegaliu reiškiniu. Kiekvieną kartą didinant akcizą yra tikimybė, kad nelegalios rinkos dalis augs, gyventojai yra pasiruošę esant reikalui imtis vartoti kontrabandines ir nelegalias prekes", – sakė G.Kadziauskas.

LLRI viceprezidento nuomone, atsižvelgiant į šiuos duomenis, Lietuva neturėtų didinti akcizų daugiau nei reikalaujamas ES minimumas.

"Ši gyventojų apklausa rodo, kad slenksčio, kuris sustabdytų žmogų nuo perėjimo į nelegalią rinką, beveik nėra, jis palyginti mažas. Žmonės palankiai vertina nelegalių prekių vartojimą. Pagrindinė priežastis, kodėl jie neįsigyja, yra ta, kad nėra tikri dėl kokybės. Bet jeigu ta kokybė pagerėtų, jie būtų linkę įsigyti. Tai netiesioginis požymis, kad yra didelė nelegali rinka. Tai parodo tam tikrą dirvą, kiek ta rinka potencialiai gali plėstis", – sakė G.Kadziauskas.

Degalai, alkoholis, cigaretės

Tyrimo duomenimis, palyginti su pernai, labiausiai – nuo 52 iki 78 proc. – padaugėjo manančių, kad šalyje paplitęs nelegalaus alkoholio vartojimas. Manančių, kad Lietuvoje didelė nelegalių degalų rinka, šiais metais buvo 69 proc. (pernai – 45 proc.), o nelegalių cigarečių – 90 proc. (82 proc.).

Vertinant nelegalių prekių vartojimo paplitimą išsiskiria keli regionai. Kad nelegalų degalų vartojimas yra labai paplitęs, mano net 65 proc. Marijampolės ir Telšių apskričių gyventojų – tai dvigubai daugiau nei Vilniaus, Klaipėdos ar Utenos apskrityse. Nelegalus alkoholis, pasak tyrimo dalyvių, itin paplitęs Telšių (70 proc.), Marijampolės (67 proc.) ir Alytaus (63 proc.) apskrityse.

Dažniausiai kontrabandinės prekės įsigyjamos turgavietėse ar iš pažįstamų. Nors nepatikima prekių kokybė lieka pagrindinė tokių prekių nepirkimo priežastis (30,5 proc.), labai išaugo skaičius teigiančių, kad tai prieštarauja jų moralės principams (nuo 19 iki 29 proc.).