Progresinius mokesčius žadėjusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė atsisako šios minties. Pasak premjero, progresiniai mokesčiai Lietuvoje neturi prasmės, nes net 90 proc. gyventojų uždirba mažiau nei 3,5 tūkst. litų, tad būtų sunku pritaikyti kokį nors progresyvumą.

Nusprendė didinti NPD

Vyriausybė vakar pasitarime iš esmės pritarė mokesčių įstatymų pataisoms. Anot A.Butkevičiaus, jomis pirmiausia siekiama mažinti darbo pajamų apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams. Dėl to bus didinimas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

„Pirmiausia mažiname mokestinę naštą darbo pajamoms. Tiems, kurie uždirba iki 3200 litų, didiname neapmokestinamąją pajamų dalį iki 570 litų, o nuo 2015 m. planuojame padidinti iki 700 litų“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas teigė, kad jį nustebino pirmo ketvirčio Statistikos departamento duomenys. Remiantis jais, šiuo metu uždirbančių iki 3500 litų yra daugiau kaip 90 proc.

„Dėl to mes bandome tiems žmonėms, kurių darbo užmokestis yra mažesnis, padėti per mokesčių sistemos mažinimą“, – aiškino A.Butkevičius.

Progresinių mokesčių nebus

Anksčiau kalbėjęs apie galimybę įvesti progresinius mokesčius A.Butkevičius vakar sakė, jog dabar apie tai nesvarstoma.

„Aš irgi norėčiau, kad būtų galima įgyvendinti progresinę mokesčių sistemą Lietuvoje, bet aš aiškiau pabrėžiau, kad esant 1,255 mln. dirbančių žmonių ir žinant, kad atlyginimas iki 3,5 tūkst. litų mokamas daugiau nei 1 mln. žmonių, pagal jokią matematinę logiką šiandien negalima pritaikyti tos sistemos. Jeigu ji ir būtų pritaikyta didžiajai dirbančių daliai, mums reikėtų rasti kitų finansavimo šaltinių, kuriuos apmokestintume kitais mokesčiais ir iš esmės padengtume apie 1 mlrd. litų negautų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio“, – kalbėjo premjeras.

Vyriausybės vadovas teigė, jog šiuo metu reikia kalbėti apie ekonomikos skatinimą, kad didėtų žmonių pajamos, nes kitaip jokie progresiniai mokesčiai neturės prasmės.

PVM lengvatos lieka

Vyriausybė taip pat siūlo dar 5 metams pratęsti pelno mokesčio lengvatą investuojančioms įmonėms, mažinti gyventojų gaunamų dividendų apmokestinimą nuo 20 iki 15 proc.

Pirmą kartą siūloma apmokestinti indėlių palūkanas – 15 proc. būtų mokama nuo didesnių nei 10 tūkst. litų metinių indėlių palūkanų, taip pat vertybinių popierių pardavimo pajamas (skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo kainos), naikinti lengvatą palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams.

Be to, Ministrų kabinetas siūlo pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumai ir vaistams.

Grėsmė infliacijos kriterijui

Bene daugiausia diskusijų kelia Vyriausybės siūlymas didinti tabako ir alkoholio gaminių akcizus.

Cigarečių akcizo specifinį elementą padidinus iki 157 litų už 1000 cigarečių, pakelis rūkalų pabrangtų apie 0,3 lito, cigarų ir cigarilių akcizą pakėlus iki 93 litų už kilogramą, pakelis pigiausių cigarilių pabrangtų apie 0,21 lito.

1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos alaus akcizą siūloma didinti nuo 8,5 iki 9,35 lito už hektolitrą.

Vyno ir kitų fermentuotų gėrimų, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 8,5 proc., – nuo 58 iki 85 litų už hektolitrą; tų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija didesnė nei 8,5 proc., – nuo 198 iki 225 litų už hektolitrą; etilo alkoholio – nuo 4416 iki 4460 litų už hektolitrą gryno etilo alkoholio.

Dėl tokio akcizų tarifų padidinimo alus galėtų pabrangti apie 0,03 lito, vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 8,5 proc., – apie 0,16 lito. Tiek pat brangtų ir didesnės nei 8,5 proc. alkoholio koncentracijos vynai bei fermentuoti gėrimai; tarpiniai produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., – apie 0,39 lito, kurių viršija 15 proc. – apie 0,58 lito, etilo alkoholis – apie 0,11 lito.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šių akcizų didinimas gali sukelti infliacijos šuolį, o tai neigiamai atsilieptų Lietuvos tikslui 2015-aisiais įsivesti eurą, be to, tai gali kirsti ir per šalies biudžeto pajamas.

„Šis sprendimas ne tik kilstelėtų vartotojų kainų indeksą keliomis dešimtosiomis procento, bet ir, kaip rodo ankstesnė akcizų didinimo patirtis, turėtų neigiamą poveikį biudžeto pajamoms“, – teigė N.Mačiulis.

Pasak jo, atsižvelgiant į bendrą šalies kainų lygį ir gyventojų perkamąją galią, alkoholio akcizai Lietuvoje jau dabar yra didžiausi ES.

„Ketinimas didinti akcizus daugiausia džiaugsmo turėtų suteikti ne sveikatos apsaugos ministrui, o kontrabandininkams, kurie dėl to turėtų daugiau galimybių pasipildyti kišenes“, – prognozavo ekonomistas.

Jo teigimu, aukšti akcizai ir prekybos apribojimai nepakeičia gyventojų alkoholio vartojimo įpročių.

„Lengviausias kelias neretai yra klystkelis, todėl reikėtų ne didinti mokesčius, o užsiimti ilgalaikiu visuomenės švietimu, ugdant atsakingą alkoholio vartojimą ir netoleranciją kontrabandai“, – aiškino N.Mačiulis.

Anot ekonomisto, ilgalaikėje valstybės strategijoje ir ekonominėje politikoje negalima pasikliauti vien sėkme. Būtina susilaikyti nuo vartojimo mokesčių didinimo ir reikėtų toliau ieškoti galimybių sumažinti valstybės reguliuojamas kainas.

Biudžeto planui nepakenks

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad Vyriausybės siūlomi mokestiniai pakeitimai nepakenks valstybės finansų stabilumui.

„Svarstydami šiuos pasiūlymus mes įvertinome, kiek jie atsispindės valstybės biudžeto, nacionalinio biudžeto pajamų struktūroje. Stengiamės sukomplektuoti tuos siūlymus į vieną paketą, taip, kad vieni tarsi mažina pajamas, mažina darbo pajamų apmokestinimą, tačiau kiti siūlymai tas pajamas didina atitinkama suma. Dėl to šie siūlymai neturėtų pakenkti viešųjų finansų balansui“, – LRT radijui sakė R.Šadžius.

Jis teigė, kad Finansų ministerijos pateikti siūlymai didina šalies konkurencingumą, nes jie reiškia tam tikrą darbo jėgos kainos mažėjimą.