Lietuvos finansų ministerija neatmeta, kad europinei geležinkelio vėžei "Rail Baltica" skirtas ir laiku nepanaudotas lėšas gali tekti perkelti į kitą ES finansinį laikotarpį.

"Rail Balticos" projekto direkcijos vadovas pripažino, kad tiesiant šią vėžę įtampos kelia vėlavimas. Tačiau visus numatytus darbus tikimasi atlikti laiku.

"Atsižvelgdami į užtrunkantį projektų rengimą ir įgyvendinimą geležinkelių sektoriuje, 2013 m. pradžioje privalėsime apsispręsti, ar dalies projektų finansavimas neturėtų būti perkeltas į 2014–2020 m. finansinę perspektyvą", – sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas.

Jo teigimu, geležinkelių projektams įgyvendinti dar liko treji metai – iki 2015 m. pabaigos, tačiau projektus parengti užtrunka.

Iš "TEN-T" programos kartu su bendrojo finansavimo lėšomis projektui "Rail Baltica" numatyta skirti 1,04 mlrd. litų, tačiau iš jų panaudota tik 48 mln. litų. Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras sakė, kad nespėjus panaudoti pinigų juos gali tekti grąžinti, įskaitant ir jau išleistas lėšas.

"Rail Balticos" projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas patikino, kad jokių pastabų iš Briuselio dėl vėluojančio projekto direkcija kol kas nesulaukė.

Anot jo, ruošiant "Rail Balticos" vėžės techninius projektus apie 10 proc. numatytų lėšų pavyko sutaupyti. Todėl Europos Komisijos bus prašoma leisti šias lėšas panaudoti ruošiant vėžės "Rail Baltica 2" dokumentus. A.Z.Kaminskas negalėjo pasakyti, kokią sumą pavyko sutaupyti.