Būsimi didžiausios vaistų gamybos įmonės pirkėjai neatskleidžia derybų rezultatų

Farmacijos sostine vadinamame Kaune dalis vaistų gamybos rinkos telkiasi į vienas rankas. Bendrovė “Liuks” greičiausiai po Naujųjų metų įsigis įmonės “Sanitas” akcijų paketą.

Situacijos nepakeis

Konkurencijos taryba ateinantį pirmadienį svarstys Kauno bendrovės “Liuks” prašymą įsigyti iki 100 procentų didžiausios Lietuvos farmacijos bendrovės “Sanitas” akcijų. Neabejojama, jog potencialių pirkėjų prašymas bus patenkintas. Pasak Konkurencijos tarybos pareigūnų, šalies vaistų gamybos rinkoje “Liuks” užima labai nedidelę dalį - ji nesiekia nė 1 proc., todėl bendrovių susiliejimas iš esmės konkurencijos rinkoje nepakeis.

Galimo sandorio sąlygos kol kas neskelbiamos, derybų detalių nekomentuoja nė viena pusė. Kol kas nežinoma, kaip pasikeis “Sanito” veikla, kai savininku taps “Liuks” bendrovė.

“Viskas yra derybų objektas, o konkurencijos tarybos leidimas tėra viena iš sąlygų. Derybos kol kas nebaigtos”, - “Kauno dienai” teigė “Liuks” bendrovės generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius. Jo teigimu, “Sanitą” nuspręsta įsigyti rengiantis būsimai konkurencinei kovai su Europos Sąjungos gamintojais - “turime ne konkuruoti, o stambėti”.

Įsigijo buvę darbuotojai

“Kauno dienos” kalbinti Kauno vaistų rinkoje dirbantys verslininkai neslėpė nuostabos sužinoję apie “Liuks” ketinimus. Būsimas pirkėjas turi savo vaistų gamyklą Kaune. Bendrovė pardavinėjo produktus kiek žemesnėmis kainomis nei “Sanitas”.

Rinkos specialistų pastebėjimu, “Liuks” nebuvo itin gerai žinoma Lietuvos farmacijos pasaulyje. Ją įkūrė kai kurie buvę “Sanito” darbuotojai. Šioje bendrovėje farmacijos direktoriumi dirba buvęs “Sanito” vadovas Albertas Bertulis.

“Liuks” veiklą plėtoja ne tik vaistų gamyboje. Įmonei priklauso “Santakos” viešbutis Kaune bei “Naujasis Vilnius” sostinėje. Abu viešbučiai įtraukti į tarptautinį viešbučių tinklą “Best Western”, vienijantį daugiau nei 4 tūkstančius viešbučių 84 pasaulio šalyse.

Paaiškėjus “Liuks” vadovų ketinimams įsigyti “Sanitą”, pasigirdo nuomonių, jog dabartinėje “Sanito” teritorijoje gali atsirasti viešbutis, o vaistų gamyba gali būti perkelta į kitą vietą. Kalbama ir apie tai, kad “Sanito” vadovai jau apsisprendė išeiti iš darbo, kai tik sandoris bus baigtas.

Skubina parduoti

“Sanitui” investuotojo ieškojo finansų maklerio įmonė “Trigon Capital”, atstovaujanti “Baltic Republic Fund”. Užsienio fondas, kuriam priklauso 50,93 proc. akcijų yra likviduojamas. Todėl pardavėjas skuba parduoti Kauno farmacijos bendrovę ir jam aktualu šį sandorį įvykdyti dar šiemet.

“Sanitas” yra paskelbęs, kad strateginis investuotojas jo akcijas ketina supirkti po 4,65 lito. Toks pasiūlymas galioja iki 2003 m. sausio 1 d. Tiesa, investuotojas yra pasilikęs teisę akcijų kainą keisti, priklausomai nuo derybų baigties įsigyti didžiausią šalies vaistų fabriką.

“Tai, kad bendrovei buvo rastas pirkėjas, laikome nemaža sėkme”, - “Kauno dienai” teigė maklerių įmonės “Trigon Capital” makleris Marius Pilibas. Jo nuomone, “Sanitui” naujasis investuotojas ypač svarbus dalyvaujant būsimoje konkurencinėje kovoje, kai Lietuva taps Europos Sąjungos (ES) nare.

Pasak Z.Dargevičiaus, deramasi dėl įvairių dalykų, ne tik dėl investicijų.

Derybos - paslaptyje

Makleris sutiko, jog nors bendrovė “Liuks” ir nėra gerai žinoma vaistų gamybos rinkoje, tačiau jiems buvo patraukliausia investuoti į vietos gamintoją “Sanitas”. Potencialus Kauno įmonės pirkėjas savo produkcija konkuravo su “Sanito” produkcija.

“Šie žmonės gerai žino farmacijos verslą bei patį “Sanitą”, - būsimus šeimininkus apibūdino M.Pilibas. Pasak jo, būta ir daugiau susidomėjusiųjų Kauno farmacijos fabriku, tačiau galutinės derybos pradėtos su buvusių “Sanito” darbuotojų įkurta “Liuks” bendrove.

M.Pilibas nenorėjo atskleisti derybų detalių, slepiamas ir būsimų investicijų mastas. “Tai pakankamai konfidencialu. Galiu pasakyti, kad naujieji šeimininkai turės nemažai investuoti į “Sanitą”, - pabrėžė “Trigon Capital” atstovas. Pasak jo, galutinis pardavimo procesas vyks ateinančių metų pirmąjį ketvirtį.

Vilioja turimi indėliai

Investuotojus “Sanitas” traukia ir dėl turimų indėlių bei grynųjų pinigų. Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje beveik neturinti skolų bendrovė turėjo 8,7 mln. litų terminuotųjų indėlių bei grynųjų pinigų.

“Sanito” apyvarta per vienuolika šių metų mėnesių augo 22 proc., iki 27,178 mln. litų (pernai sausį-lapkritį buvo 22,281 mln. litų). Vien lapkritį pardavimų apimtys siekė 2,525 mln. litų - buvo 42,6 proc. didesnės nei pernai šį mėnesį (1,771 mln. litų).

Šiemet “Sanito” tiesioginis eksportas yra daugiau nei 2,2 karto didesnis už praėjusių metų: sausį-lapkritį eksportuota vaistų už 17,614 mln. litų, pernai tuo metu - už 7,855 mln. litų. Pagrindinei užsienio užsakovei - Latvijos bendrovei “Grindex” šiemet patiekta produkcijos už 13,543 mln. litų, arba 4,1 karto daugiau nei pernai (3,277 mln. litų).

Tarp didžiausių “Sanito” akcininkų šių metų birželio 28 dieną buvo bankai “Bank of New York” (9,94 proc.), “Nordea Bank Finland” (7,31 proc.), “Firebird Republics Fund” (5,98 proc.), “Sampo Bank” (4,72 proc.).

Konkurencijos neatlaikys

M.Pilibas pastebėjo, kad Lietuvos vaistų gamintojai turės daugiau investuoti į vaistų kokybę, valstybei tapus ES nare. Tačiau specialistai nuogąstauja, kad Lietuvos farmacijos įmonės, šaliai integruojantis į Europos Sąjungą, neatlaikys konkurencijos atsiveriančioje rinkoje ir bus priverstos jungtis, be to, jos neišvengs pasaulio farmacijos pramonės globalizacijos proceso: arba bus įtrauktos į šį sūkurį ir prijungtos prie stambių užsienio kompanijų, arba bankrutuos.

Jau iki 2004 metų Lietuvos farmacijos įmonės privalo įdiegti geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimus. Tokią Lietuvos vaistų gamintojų liūdnoką ateitį prognozuoja šios šakos specialistai. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 farmacijos įmonių, tačiau tik kelios yra įdiegusios labai sudėtingas biotechnologijas ir gamina vaistus pasaulinei rinkai. Biotechnologija - prioritetinė mokslo sritis, kurianti ir gaminanti vaistus genų inžinerijos metodu. Kitos farmacijos įmonės gamina įprastus vaistus, registruotus tik vidaus, Baltijos bei kai kurių NVS šalių rinkose ir dar tik bando patekti į Vidurio Europos rinką.

“Visos trylika Lietuvos įmonių iki šio laiko nepajėgs to padaryti, nes tam reikalingos didžiulės investicijos. Tik į vieno vaisto sukūrimą, kuris atitinka ES reikalavimus, mes investavome 35 mln. dolerių. Pirmoji 20 mln. dolerių investicija buvo padaryta 1999 metais. Iki tol mes gaminome paprastas ampules, šiemet - jau produktus pasaulinei rinkai”, - sakė biotechnologijos bendrovės “Sicor Biotech” generalinis direktorius Vladas Bumelis praėjusį savaitgalį Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos derybų dėl narystės ES apžvalgai.