Ar būsimai žemdirbių kooperatinei pieno perdirbimo bendrovei bus skirta ES parama, turėtų paaiškėti po mėnesio. Tokie ūkininkų planai kelia nerimą rinkos senbūviams.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad 100 mln. litų preliminarios vertės projektui iš ES tikimasi gauti iki 60 proc. lėšų.

Jo teigimu, daug kainuojančio projekto neverta kurti, kol neužsitikrinta ES parama: "Šiaip projektas realus. Esmė ne pinigai, o kaip susijungsime."

Jau pasirašytas ketinimų protokolas su stambiais pieno gamintojais – Žemės ūkio verslo grupėmis "Agrokoncernas" ir "Linas Agro".

"Konkrečiai negalima pasakyti, kiek jie investuos. Visi turi investuoti. Kokiomis proporcijomis, dar nesame apsisprendę", – teigė A.Stančikas.

Potencialūs partneriai – ir keturi Latvijos pieno kooperatyvai, su kuriais ketinimų protokolą tikimasi pasirašyti kitą savaitę. A.Stančiko teigimu, naujoji bendrovė nuo šiuo metu rinkoje veikiančių skirsis tuo, kad joje bus naudojamos naujausios technologijos ir tai sumažins sąnaudas.

Skaičiuojama, kad žemdirbių įnašas į bendrovę turėtų būti apie 20 mln. litų. Tam svarstoma pasinaudoti Žemės ūkio paskolų fondo lengvatiniais kreditais – kooperacijai pieno sektoriuje skatinti ūkio subjektas gali gauti iki 34,5 mln. litų paramos.

Tokie ūkininkų planai kelia nerimą rinkos senbūviams. Pieno tarybos pirmininkas ir "Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas pareiškė, kad pinigai, kuriuos planuojama skirti kooperatinės žemdirbių pieno perdirbimo gamyklos statyboms, galėtų būti skirti subsidijuoti naujų karvių įsigijimą, padėti ūkininkams įsigyti kitos būtinos technikos, kuriai nėra lėšų.

Anot jo, kooperatinė pieno perdirbimo įmonė tik padidins ir taip perteklinius gamybos pajėgumus ir neleis žemdirbiams uždirbti daugiau pajamų: "Tai bomba, kuri pradės pieno sektorių griauti iš vidaus."

L.Sasnausko teigimu, kita bėda ta, kad Lietuvoje vyrauja labai smulkūs pieno ūkiai: "75 proc. ūkių turi iki penkių karvių. Tokie smulkūs ūkiai negali išsivystyti į ekonominį vienetą. Valstybė atsakinga už tai. Lenkijoje, Estijoje nėra tiek mažų ūkių. Valstybė turi tai valdyti."

Maži ūkiai negali sukaupti pakankamai resursų ir patirties, kad gamintų aukštos kokybės pieną. O žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje pasiektų Europos lygį tik tuomet, jei būtų investuojama į jo kokybę.

"Už kokybišką pieną, parduodamą dideliais kiekiais, ir dabar mokame vakarietišką kainą", – sakė L.Sasnauskas.

Anot jo, problema ta, kad tokio pieno nedaug ir apskaičiavus, kainos, kuri priklauso nuo pieno kokybės, vidurkis gaunamas gana mažas: "Mes suinteresuoti, kad gamintojai uždirbtų daugiau, mes norime skatinti kokybiškesnio pieno gamybą, tačiau pinigai skiriami ne pienui gerinti, o fikcijai, kuri neturės įtakos (pieno supirkimo kainai – BNS)."