Mokslininkai pasigenda dialogo su pramonės bei verslo įmonėmis, valdžios institucijomis

Šalies ūkio ir ekonomikos bei žinių visuomenės plėtra daug priklauso nuo to, kaip bendradarbiauja universitetai, valdžios institucijos ir socialiniai partneriai. Ši partnerystė labai svarbi, norint, kad Lietuva Europos Sąjungos erdvėje įsitvirtintų kuo sėkmingiau, o aukštosiose mokyklose parengti specialistai galėtų konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje.

Specialistų poreikis - neaiškus

“Kol kas trūksta visų šių institucijų dialogo, rimtos strategijos mokslininkams plėtojant ryšius su šalies pramone ir verslu”, - teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Ramutis Bansevičius vakar KTU įvykusioje konferencijoje. Ji buvo skirta Lietuvos mokslo ir pramonės aktualijoms aptarti.

Narystė Europos Sąjungoje universitetams diktuoja naujus iššūkius, kuriuos ne visos aukštosios mokyklos dar sugeba priimti. Universitetams valstybės finansavimo nepakanka - tam reikia socialinių partnerių, kitaip tariant, verslo atstovų paramos. Vienas tokio bendradarbiavimo pavyzdžių - vakar pasirašyta sutartis tarp KTU ir koncerno “Achemos grupė”. Numatoma kartu rengti būsimuosius chemikus, naudotis bendra materialine bei moksline baze, atlikti mokslinius tyrimus, studentams skirti koncerno stipendijas.

Pasak “Achemos grupės” prezidento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio, universitetai dar rengia daug specialistų, kurie negauna darbo, niekur negali pritaikyti savo žinių. Darbo rinkoje jau trūksta aukštos kvalifikacijos mechanikų, elektrikų, kitų panašaus profilio specialistų. Tačiau ne visų specialistų pramonei ir verslui reikia. Nei Švietimo ir mokslo, nei Ūkio ministerija nėra ištyrusi specialistų poreikio, neturi duomenų, kiek universitetų absolventų dirba ne pagal specialybę.

Struktūrinių fondų lėšos - ne panacėja

Studentams nesudaromos sąlygos įmonėse atlikti praktiką, gamybininkai tuo nesuinteresuoti, nes neskiriama papildomų lėšų. Dabar esanti mokesčių sistema neskatina verslininkų ir pramonininkų bendradarbiauti su mokslo bei studijų institucijomis. “Akademinės visuomenės atstovai dirba sau, pramonininkai - sau, tarp jų daug nesusikalbėjimo”, - teigė šalies premjeras Algirdas Brazauskas. Pasak jo, Lietuvoje moksliniams tyrimams skiriama 0,7 proc. bendro vidinio produkto, o ES šalių vidurkis - 1,99 proc., tad šioje srityje reikia gerokai pasitempti.

ES struktūrinių fondų lėšų universitetai, teigė premjeras, taip pat nemoka pasiimti. Trejiems metams šių investicijų mokslui ir studijoms skirta 250 mln. litų, iš jų 130 mln. litų disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak premjero, mokslo ir studijų institucijų pateiktus projektus reikėtų peržiūrėti, nes ne visi jie racionalūs. “Reikėtų šias lėšas panaudoti mokslinei bazei stiprinti, tiriamajai veiklai efektyvinti, o ne stogams ar patalpoms remontuoti”, - sakė A.Brazauskas. Kartu, premjero teigimu, nereikia tikėtis vien ES paramos, o daugiau pasitelkti savo jėgomis ir žiniomis.

Sąlygas diktuoja ES

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Vydo Gedvilo teigimu, aukštųjų mokyklų profesūrai aktualu gerinti studijų kokybę - bent pusę studijų programų turėtų vertinti tarptautiniai ekspertai. Universitetai būtų daug stipresni, jei jie vienytųsi, steigtų konsorciumus, kokie Europoje yra labai populiarūs.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Romualdo Motuzo, norima steigti bendrą Europos studijų kokybės registrą, keisti studijų programų akreditavimo principus. ES direktyvos reikalauja optimizuoti visos aukštojo mokslo sistemos valdymą, racionaliau panaudoti jai skiriamas lėšas. “Į aukštųjų mokyklų gyvenimą dar nepakankamai įtraukiami socialiniai partneriai. Todėl reikėtų didinti aukštųjų mokyklų tarybų vaidmenį, joms suteikti ne tik administracines, bet ir struktūrines funkcijas, - sakė ministras. - Aktualu mažinti studijų trukmę, universitetams suteikti nuosavybės teisę į jų valdomą turtą”.

Konferencijoje, kurioje dalyvavo įvairių ministerijų, taip pat Mokslo tarybos vadovai, grupė Seimo narių, buvo akcentuota, jog reikia inicijuoti kai kurias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Būtina suvienodinti įmokas už mokslą, užtikrinti galimybę visiems studentams gauti paskolas. Pramonininkai dar per mažai mokslininkams užsako tyrimų, juos reikėtų skatinti tai daryti. Kita vertus, ne visas skirtas lėšas mokslinių institucijų darbuotojai panaudoja efektyviai.