Šalies valdžia privers gyventojus renovuoti daugiabučius už savo lėšas. Vakar Vyriausybė nusprendė vietoj anksčiau žadėtų 50 proc. finansuoti tik 15 proc. būsto renovacijos išlaidų.

Žada mažesnius mokesčius

Daugiabučius pasiryžusiems renovuoti butų savininkams žadamos lengvatinės paskolos 20-čiai metų su 3 proc. fiksuotosiomis metinėmis palūkanomis. Pagal vakar Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo finansavimo modelį per penkerius metus tikimasi renovuoti 4,9 tūkst. daugiabučių, gyventojams suteikiant ilgalaikes lengvatines paskolas už 3 proc. fiksuotąsias metines palūkanas. Valstybės parama tesudarys 15 proc. visų išlaidų.

Vyriausybė taip pat numatė, kad gyventojams bus teikiama pagalba rengiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą. Tiesa, mažas pajamas turinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems žmonėms valstybė žada padengti iki 100 proc. paskolos išlaidų.

Projektą rengusi darbo grupė skaičiuoja, kad vidutinio renovuojamo 60 kv. m buto savininkams kaip pradinį įnašą tektų sumokėti 900 litų, o visa butui tenkanti renovacijos kaina būtų per 20 tūkst. litų. Standartinio dviejų laiptinių 55 butų namo renovacija atsieitų apie 1 mln. litų.

"Apskritai žmonės turėtų kaupti lėšas tam, kad patys galėtų rūpintis savo turtu, o valstybė jiems padeda, sudarydama palankias skolinimosi sąlygas", – tokia Vyriausybės pozicija turi įtikinti gyventojus bristi į skolas ir renovuoti būstus.

Prašytojai rikiuosis į eilę?

Žadama, kad pagal naująjį modelį būsto savininkas atlikus modernizaciją su mokesčiais už šildymą ir renovaciją bendrai mokės mažiau, negu moka dabar už šildymą.

Premjero Andrius Kubilius įsitikinęs, kad sukurta nauja sistema yra patraukli, ir tikisi, jog gali būti daugiau bėdų dėl pernelyg aktyvaus noro dalyvauti projektuose nei dėl pasyvumo.

Patys gyventojai ir bendrijų pirmininkai įsitikinę, kad Vyriausybės siūlomas planas – nesąmonė: sumažinusi paramą nuo 50 iki 15 proc. valdžia esą apskritai nepriprašys gyventojų renovuoti namus.

"Mums, kaip daugiabučių gyventojams, svarbiausias klausimas – kokia parama bus skirta renovacijai. Kalbos, kad ji dabar tesieks 15 proc. visų išlaidų, daugeliui kelia nerimą, nors iš tikrųjų – tai ne ką mažiau, nei buvo anksčiau. Gal net kiek daugiau", – kalbėjo Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis.

15 daugiau nei 50?

Tačiau, anot jo, valdžia tiesiog neprisikvies gyventojų pradėti tą renovaciją, nes dabar ant jų pečių krinta net 75 proc. daugiabučio renovacijos išlaidų.

"Žmonės netikės, kad 15 proc. vis dėlto yra didesnė parama, nei anksčiau buvę 50 proc., nebent būtų vykdoma intensyvi informacijos kampanija ir gyventojams būtų aiškinama, kad tie ankstesni skaičiai buvo tik popieriuje. Didelę paramos dalį surydavo bankų palūkanos (kai valstybė dengdavo 50 proc. renovacijos išlaidų, banko palūkanos buvo 8 proc., ir per paskolos išsimokėjimo laikotarpį (15 metų) projektas pabrangdavo 27 proc. – red. past.) ir papildomi mokesčiai: draudimo mokestis, energinis pastato auditas, įvairūs projektai ir mokesčiai už kitus parengiamuosius darbus. Ko tik įmonės neprasimanydavo: techninio projekto parengimas, investicinio projekto parengimas ir panašiai – viskas kainavo. Trumpai tariant iš paramos likdavo ne daugiau nei 10–15 proc., o dabar 15 proc. bus garantuota", – vylėsi J.Antanaitis.

Esą dabar taip pat bus nemokamai parengti tipiniai daugiabučių namų projektai ir atlikti kiti parengiamieji darbai. "Renovuojamų būstų savininkai gaus apie 30 proc. realios paramos. Taigi naujas finansavimo modelis neblogas. Tačiau remiame neūkiškumą. Vieni gyventojai susiremontavo namus patys, o kiti nieko nedarė, tik laukė, kol jie apgrius visai ir gaus valstybės paramą. Tai nesąžininga pirmųjų atžvilgiu. Gal jiems reikėtų grąžinti bent dalį pinigų", – konstatavo Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas.

Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Algirdas Paleckis taip pat vengė kritikuoti valdžios sumanymą. "Gaila, kad mažina finansavimą. Bet ką daryti, jei nėra iš kur daugiau paimti. Dar šią savaitę eisiu pas premjerą kalbėtis šiuo klausimu. Bet namai – gyventojų turtas. Tegul graužiasi nagus tie, kurie pramiegojo, kai buvo geresni laikai", – dienraščiui sakė A.Paleckis.

Šviesūs ateities planai

Vyriausybė taip pat nusprendė, kad paskolos renovacijai bus teikiamos iš specialaus fondo, kuriame šiemet turėtų būti apie 1 mlrd. litų. Iš viso daugiabučių namų renovacijai iki 2013-ųjų prireiks 4,538 mlrd. litų.

Didžioji lėšų dalis – apie 475 mln. litų – yra Europos regioninio fondo lėšos, 300 mln. litų – Europos investicijų banko paskola, dar 33 mln. litų – iš kitų ES paramos programų.

Šiemet į fondą Vyriausybė žada pervesti 500 mln. litų, likusias lėšas ketinama skolintis iš užsienio finansinių institucijų.

Vyriausybė planuoja, kad patvirtinus naująjį renovavimo modelį dar šiemet bus apšiltinta 500, kitais metais – 1000, dar vėliau – 2000 daugiabučių per metus.

Veikiant pagal naująjį modelį ir pritraukiant ES ir privačių bankų lėšas, 2011 m. reikėtų vos apie 60 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Atitinkamai 2 tūkst. namų renovacijai reikėtų apie 120 mln. litų. A.Kubiliaus manymu, tokia suma valstybės valstybei nėra per didelė.

Už šio finansavimo modelio įgyvendinimą bus atsakinga Aplinkos ministerija. Finansų ministerijai pavesta vykdyti derybas su Europos investicijų banku dėl šio fondo kontrolės.