Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Jonas Vainauskas 2010 metais baigė savo darbą sostinės komandoje ir vėliau išvyko į užsienį. Padirbėjęs Vokietijos trečiosios lygos ekipos konsultantu J.Vainauskas sugrįžo į Lietuvą.

Išskirtiniame interviu J.Vainauskas papasakojo apie savo darbą Vokietijoje, „Lietuvos ryto“ sprendimus, Artūrą Jomantą, Aleksandrą Trifunovičių, savivaldybes, LKL bei VTB Vieningąją lygą.

Vokiečiai niekada neprasiskolina ir pinigus leidžia atsakingai

– Konsultavote trečiosios Vokietijos lygos Leipcigo „Uni-Risen“ ekipą, kaip sekėsi ten?

– Manau, kad neblogai, kadangi pavyko klubui padėti iškopti į aukštesnę lygą. Buvo gera patirtis, pramokau kalbą. Vokietija – ne krepšinio šalis, todėl pakankamai sudėtinga, nes reikia konkuruoti su stipresnėmis sporto šakomis. Ne krepšinio aplinkoje yra sunku, bet tikslą, kurį aptarėme pirmojo susitikimo metu, pavyko įgyvendinti. Įgytą patirtį vertinu tikrai įdomiai.

– Buvo kalbama, kad klubas nori keliauti iki aukščiausiosios lygos, tačiau dabar yra antrosios lygos dugne. Baigėsi pinigai?

– Finansų nebuvo daug nuo pradžios. Mes su labai mažais rezervais išsprendėme daug problemų. Vėliau turbūt nebuvo noro ir pasiryžimo eiti iki galo. Per trumpą laiką įvyko daug gerų dalykų: klubas atidavė skolas, namų rungtynėse ėmė lankytis 4–5 kartus daugiau žmonių. Perspektyva žaisti aukštesnėje lygoje sudomino ir rėmėjus. Per trumpą laiką pavyko padaryti daug, o kad tiek jiems užteko, jų sprendimas. Aš jiems savo svajonių primesti negaliu.

– Kodėl nusprendėte palikti Vokietiją?

– Ten padariau tai, ką galėjau padaryti. Pasiūliau klubui likti visiems dirbti per vasarą, bet jie nelabai norėjo su tuo sutikti. Matėsi, kad bus labai nelengva pasiekti užsibrėžtus tikslus. Leidau jiems toliau patiems dirbti ir pažiūrėti, kaip seksis.

– Vokietijoje krepšinis nėra populiariausia sporto šaka. Koks yra žmonių ir rėmėjų požiūris į krepšinį?

– Požiūris į krepšinį yra labai silpnas. Bendras šio sporto supratimo lygis yra labai prastas. Vokietijos lygose žaidžiantys krepšininkai yra retai matomi, nes krepšinio nerodo televizija. Komandos labai mažai keliauja į užsienį ir nenoriai žaidžia tarptautiniuose turnyruose, išskyrus „Brose Baskets“ ir „Alba“ klubus. Rinka yra labai specifinė, yra daug labai įdomių žaidėjų. Jeigu jie ten užsibūna daugiau nei metus, lieka ilgam laikui, o tai nėra gerai. Vokietija yra auganti krepšinio rinka ir labai uždara. Tai, ką rodo Vokietijos komandos tarptautiniuose turnyruose, yra neblogi rezultatai. Vokiečiai labai protingai ir atsargiai leidžia pinigus. Jie niekada neišleidžia daugiau nei turi arba gali turėti. Vokietijos ekipos dirba atsargiai, apgalvotai. Kartais erzina tas lėtumas, nes dingsta netikėtumo faktorius. Vokietija yra tvarkinga ir krepšinyje, ir bet kurioje kitoje srityje.

– Nors Vokietija ir nėra krepšinio valstybė, bet „Top 16“ etape žaidžia dvi jos komandos, kai tuo tarpu lietuviai turi tik vieną – „Žalgirį“.

– Tai labiau priklauso ne nuo šalies, o atskirų klubų. Vokietijoje yra du klubai, kurie gali bandyti žaisti Eurolygoje. Sutikite, kad šiuo metu jie žaidžia prastai. Užuomazgos yra geros. Jie po truputį ieško geresnių trenerių, žaidėjų. Vokiečiai niekada neprasiskolina. Jeigu jie kelerius metus iš eilės žaidžia geriau, žino, kad tuomet ateis daugiau žmonių palaikyti, turės daugiau pinigų ir galės įsigyti geresnius žaidėjus. Vokiečiai tikrai yra nuoseklūs žmonės. Manau, kad Vokietijoje gali būti 5–7 komandos, kurios varžysis su „Brose Baskets“ ir „Alba“, o tai bus įdomus čempionatas. Labai stipriai atsiliepia tai, kad Vokietijos komandos yra uždaros ir mažai matomos Europoje. Kai „Alba“ ir „Brose Baskets“ žaidžia su stipresnėmis komandomis, tuomet lieka tik laiko klausimas, kada jos pralaimės.

„Lietuvos rytui“ trūko asmenybių ir legionierių indėlio

– Praėjusį sezoną „Lietuvos rytas“ nesugebėjo laimėti nė vieno titulo. Ko komandai pritrūko?

– Buvo padaryta labai daug klaidų komplektacijoje. Pirmiausia, buvo silpni legionieriai. Treneris irgi buvo gerokai per silpnas. Treneris Džikičius gerai žinomas, bet jis tinka labiau darbui su silpnesniais klubais. Labai nustebau, kad jis atėjo dirbti į „Lietuvos rytą“ ir dar labiau nustebau, kad jis komandoje taip ilgai išsilaikė. Jis turėjo neblogą paliktą žaidimo rėmą, turėjo Valančiūną. Buvo daug žaidėjų, kurie yra praėję „Lietuvos ryto“ mokyklą. Daugiausiai jų pastangomis klubas išliko neblogame lygyje. O tai, kad prie jų nepavyko pridėti kitų 5–6 žaidėjų, lėmė, jog klubas žygiavo toli, tačiau laimėti titulų nepavyko. Taip pat nelabai mačiau lyderio. Supratau, kad klubas daug vilčių siejo su Seibučiu. Nemanau, kad jam ypatingai toks vaidmuo tiktų. Renaldas yra geras žaidėjas, bet tempti tokią komandą kaip „Lietuvos rytas“ jam buvo sudėtinga. Trūko asmenybių ir legionierių indėlių.

– Niekam ne paslaptis, kad tiek „Lietuvos ryto“ gerbėjai, tiek patys žaidėjai ne itin mėgo A.Džikičių. Ar jis buvo silpnoji grandis komandoje?

– Viena iš silpniausių. „Lietuvos ryte“ niekada treneriai neturėjo įtakos renkantis žaidėjus. „Lietuvos rytas“ yra tam tikru būdu suformuota organizacija, kurioje kiekvienas darydavo tai, ką moka geriausiai. Treneris tiesiog treniruodavo komandą. Kai ta struktūra sugriuvo, į jos vietą niekas neatėjo.

– Kokį įspūdį palieka šio sezono komanda?

– Tokio silpno „Lietuvos ryto“ nuo klubo įkūrimo dar nėra buvę. Tokios silpnos sudėties ir prasto žaidimo tikrai neprisimenu. Norėtųsi, kad komanda grįžtų į savo lygį ir pradėtų žaisti ne prieš vaikų komandas, o Eurolygos klubus, kurių per pastaruosius 18 mėnesių nenugalėjo. Tai liūdina, nes panašu, kad į tai sureagavo ir žiūrovai, ir rėmėjai. Matome, jog salėje žmonių daug mažiau nei būdavo anksčiau. Panašu, kad atsidūręs tokiame lygyje nieko neapgausi. Arba tu moki dirbti savo darbą, arba nemoki.

– Kaip manote, ar D.Maskoliūnas tinkamas treneris „Lietuvos rytui“?

– Man atrodo, kad jis lyg ir dirba neblogai, bet man sunku pasakyti, kokiomis sąlygomis jis dirba. Neturiu visos informacijos, kaip ir kas dirba klube bei kokia yra jų kompetencija. Kai klubas nėra tobulai organizuotas, treneriui nėra lengva atlikti savo pareigas. Darių vertinu gerai, jis tikrai tinkamas jauniems žaidėjams. Jeigu „Lietuvos rytas“ po pasitraukimo iš Eurolygos būtų ryžęsis investuoti į kitą sezoną ir leisti pažaisti jaunimui, Darius labai stipriai jiems būtų padėjęs. Maskoliūnas jauniems žaidėjams tikrai labai geras treneris, bent jau žvelgiant iš šalies.

– Daug kalbama, kad N.Nedovičius yra būsimas NBA lygio krepšininkas. Kokį įspūdį palieka jums šis serbas?

– Aš labai išsigandau, nes kažkada netyčia užtikau Martyno Purlio interviu, kuriame jis sakė, kad mes turime žaidėją, kuris yra ne prastesnis už Valančiūną. Aš išsigandau, nes galvojau, jog kažką praleidau... Net nejauku pasidarė. Tada supratau, kad jis kalba apie Nedovičių. Iš karto atsipalaidavau. Jam tikrai ne apie NBA reikia galvoti, o apie gerą 2–3 metų stovyklą „Crvena Zvezda“ arba „Partizan“ komandoje ir ne įžaidėjo pozicijoje.

– „Lietuvos rytas“ grubiai suklydo sezoną pradėdamas su J.Blūmu ir N.Nedovičiumi, kurie nėra įžaidėjai, nors buvo įsigyti būtent šiai pozicijai?

– Tai yra žaidėjai, kuriuos klubas laisva valia pasirinko birželio mėnesį. Manau, kad atsakymas į klausimą yra aiškus.

– Šį sezoną E.Bendžius ir S.Buterlevičius „suvalgo“ A.Jomanto minutes aikštelėje. Šis žaidėjas prarado savo sugebėjimus ar tiesiog jaunimas sparčiai tobulėja?

– Jeigu klubas nebegali pasiekti rezultatų su Jomantu, Babrausku ir Seibučiu, tuomet kam juos laikyti? Tai yra žaidėjai, kurie turi savo vertę rinkoje. Jiems dar liko karjeroje 5–6 metai. Manau, kad tai netinka nei klubui, nei žaidėjams. Jeigu Buterlevičius ir Bendžius parodo, kad žaidžia geriau, būtų labai protinga į tai atkreipti dėmesį bei išspręsti šią problemą. Nemanau, jog Babrauskas ir Jomantas yra blogesni žaidėjai nei buvo. Galbūt klubo darbas, galbūt trenerio, lemia tai, kad jie žaidžia ne taip, kaip tai darė prieš dvejus metus. Jeigu klubas neturi santykio su gerai žaidusiais krepšininkais, tuomet reikia juos paleisti ir duoti žaisti jauniems. Jie nori, jie dega, ir turi šansą.

– Žvelgiant objektyviai, ar su esamais finansais galima buvo suburti tokį „Lietuvos rytą“, kuris būtų prasibrovęs į Eurolygos „Top 16“ etapą?

– „Lietuvos rytas“ šiais metais išleidžia ne mažiau pinigų nei išleisdavo anksčiau, kai kovodavo dėl aukščiausių vietų. Aš girdėjau kalbų, kad vilniečiai išleidžia daug mažiau, bet tai yra neteisybė. Pagal tuos duomenis, kurie yra viešai prieinami, jie išleidžia tiek pat arba net daugiau pinigų. Tiek išleisdamas klubas privalo žaisti tokiame lygyje, kokiame jį yra įpratę matyti gerbėjai ir rėmėjai, nes tuoj nebus ko leisti.

– Teko girdėti kalbų, kad vasarą „Lietuvos ryto“ valdyboje bus daug permainų ir galite jūs sugrįžti į klubą. Ar tai tiesa?

– Manau, kad tai tikėtina, bet viską spręsime pasibaigus sezonui. Dabar yra pasamdyti žmonės ir jie dirba. Neabejoju, kad jie klubui nori tik geriausio. Galbūt ne visi sugeba tą darbą atlikti taip, kaip jis buvo daromas anksčiau. Norėčiau, kad iki sezono pabaigos jiems viskas pasisektų. Jeigu taip atsitiks, puiku. Pasibaigus sezonui vertinsime situaciją. Ar norėčiau grįžti? Žinoma. „Lietuvos rytui“ jaučiu didelę meilę ir mano sentimentai šiam klubui yra beribiai. Visą gyvenimą bus taip pat. Dabar reikia sulaukti sezono pabaigos ir viskas bus matyti.

– Praėjusį sezoną „Žalgirio“ vairą perėmė A.Trifunovičius, kurį gerai pažįstate. Kaip reagavote sužinojęs šią naujieną?

– Visai atsitiktinai skridau vienu lėktuvu su Trifunovičiumi, kai jis vyko į „Žalgirį“. Įdomus buvo susitikimas, nes esu įpratęs su juo skraidyti kartu su „Lietuvos rytu“. Gyvenime viskas yra daug paprasčiau ir nereikia to sureikšminti. Aleksandras yra žmogus, kuriam reikia išlaikyti šeimą. Jis daug šansų gyvenime neturi. Jis nėra Obradovičius ar Messina, kurie sau gali leisti metus nedirbti. Trifunovičius, jeigu turi šansą dirbti, turi dirbti. „Žalgiryje“ jis neblogai padirbėjo, bet dabar darbo neturi. Tokia yra rinka, kad vidutinių sugebėjimų treneriams reikia kabintis už kiekvieno šanso. Nemanau, kad tai galima vertinti kaip kokią išdavystę. Tai visiškai normalus žmogaus, kuris ieško darbo, sprendimas.

– Pritariate idėjai, kad „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ LKL pirmenybėse žaidžia tik išvykose ir po sykį su visais varžovais?

– Manau, kad mes po sezono turime visi kalbėti iš naujo. Dabar sugrįžome į tai, kas jau padaryta. Reikia dabar galvoti, kas buvo padaryta blogai. Tokia situacija, kokia yra dabar, nieko netenkina. Pagrindinė šalies lyga yra neįdomi. Kažkas yra ne taip. Bendras vaizdas yra blogas. Manau, kad federacijoje yra su kuo kalbėtis. Kažkas keisis ir pagrindiniuose klubuose, o tai lems pasikeitimus ir kitur. Keisti tikrai yra ką, nes paskutiniai keli metai Lietuvos krepšinyje buvo šiaip sau. Rinktinėje pasikeitimai jau įvyko ir manau, jog į gerą. Yra daug sprendžiamų dalykų ir vasara bus tikrai įdomi.

– Prieštaringai vertinama Vieningoji lyga. Koks jūsų požiūris į šią lygą?

– Manau, kad VTB nėra rusų klausimas. Čia yra krepšinio klausimas. Pradžioje aš stengiausi, kad „Lietuvos rytas“ nežaistų VTB, nes maniau, jog nesame pasirengę žaisti tiek daug rungtynių ir keliauti tiek daug. Aišku, kad VTB yra stipriausia regioninė lyga, bet reikia mokėti suderinti visų interesus: LKL, „Žalgirio“, „Lietuvos ryto“. Ta lyga atnešė naudos ir viską reikia svarstyti. Nereikia tik pamiršti LKL ir surasti patį geriausią santykį. Pajėgūs klubai gali žaisti daugiau rungtynių nei tai daro dabar. Puikiai rodo „Lietuvos ryto“ pavyzdys, kuomet pasitraukė iš Eurolygos ir per mėnesį sužaidžia keturis mačus su ne pačiais stipriausiais varžovais. Tai neįdomu nei žaidėjams, nei žiūrovams. Reikia žiūrėti, kas gali pasiūlyti daugiau įdomių rungtynių, su tais ir reikia bendradarbiauti.

Krepšinis.net, Edgaras Pulkovskis