Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra pripažįsta, kad rinktinė vis dar kopia į kalną.
- Treneri, sakykite, kokio pobūdžio bus rungtynės su Islandija – atsisveikinimas su Lietuvos žiūrovais ar geros pratybos?
- Stengsimės kiek įmanoma daugiau išpešti naudos. Tai darėme ir rungtynėse su Rusija. Tiesiog tąkart ne viskas pavyko. Išanalizavome savo klaidas, treniruotėje vaikinus pagyriau už pastangas, jie šiandien labai gerai judėjo. Reiškia, kad supratome vienas kitą. Nebuvo taip, kad tik pažiūrėjome medžiagą, pakalbėjome ir viskas tuo baigėsi. Kol kas neanalizavome Islandijos rinktinės žaidimo, bet tai padarysime. Spręsime savo problemas. Visiškai nesvarbu su kuo žaidžiame, mums svarbu kaip mes žaidžiame.
- Rungtynės su Rusija buvo žingsnis atgal?
- Nusiteikimo ir koncentracijos atžvilgiu tai buvo žingsnis atgal. Kažkuo man ta situacija priminė rungtynes Hjustone, tačiau kitais aspektais – taktika – pažengėme į priekį. Tačiau visus gerus dalykus užgožia rezultatas ir mūsų klaidos. Dabar mums yra svarbiausia koncentracija ir energija. Norime išlaikyti komandinę dvasią ir žaidimo kietumą, kai mums nesiseka, kai negalime įmesti. Privalome susitelkti ir nebandyti rungtynių rezultato gelbėti po vieną.
- Greičiausiai, turite nemažai galvos skausmo dėl priekinės komandos linijos?
- Neslėpsiu, trūksta Roberto Javtoko. Ypatingai jo tvirtumo gynyboje. Jonas Valančiūnas – labai talentingas vyras, tačiau dar jam daug reikia išmokti. Kartais jam yra labai nelengva kovoti daugiau patirties turinčiais vidurio puolėjais. Visi kiti žaidėjai turi daugiau „pridėti“. Pats Jonas, manau, gali geriau. Tikiu, kad jis pasistengs. Viskas priklauso nuo jo. mes neturime laiko laukti, kol jam sueis 25-eri. Jis laiko turi, o mums reikia, kad jis dabar kažką nuveiktų olimpiadoje. Jis tai supranta. Nenoriu jam daryti papildomo spaudimo, tiesiog noriu, kad visi stengtųsi. Turime žaisti iš visos širdies negailėdami savo jėgų.
- Ar dažnai matysime epizodų, kai abu vidurio puolėjai bus aikštėje?
- Mes bandysime savo minusus paversti pliusais. Jeigu mes turime problemų dengiant didelius varžovų žaidėjus, galvojame, kad tokiu atveju ir varžovai turėtų turėti problemų dengdami mus. Mūsų privalumas šioje situacijoje – judresni dideli žaidėjai. Darius Songaila labai gerai meta iš vidutinių nuotolių, tai stengsimės išnaudoti. Be to, jis puikiai sugeba gintis prieš didelius žaidėjus. Turime pasiruošti ir taktiniams sprendimams padvigubinant centrus. Turime suprasti, kad krepšinis nėra tik bėgimas ir metimas. Žinoma, įmesti reikia. Mano, kaip trenerio užduotis – sukurti žaidėjams progas mesti laisviems.
Naujausi komentarai