Kas atsitiko Lietuvos krepšinio rinktinei Europos čempionato finalo turnyre - atsakymo į šį klausimą ieškoma ne tik mūsų šalyje.

Pirmoji problema - įžaidėjas

Rusai lietuvių nesėkmę vadina viena didžiausių „Eurobasket 2009“ sensacijų. „Baltų rinktinė kartais primena raitelį be galvos - atakuoja pagal nuojautą ir bėga, kur akys veda“, - teigė Rusijos interneto portalo championat.ru sporto apžvalgininkas Jevgenijus Nikolajevas. Jo nuomone, pirmoji prasto Lietuvos ekipos pasirodymo Lenkijoje priežastis - silpna gynėjų grandis, pirmiausia - įžaidėjo pozicija.

„Aukščiausio lygio įžaidėjo stoka verčia niekais bet kokius mėginimus organizuoti įtikimą pozicinį puolimą. Paaiškėjo, kad lygiavertės pamainos Rimantui Kaukėnui, Arvydui Macijauskui ir Šarūnui Jasikevičiui lietuviai neturi. Iš dabartinės trijulės - Andriaus Mažučio, Tomo Delininkaičio, Manto Kalniečio - tik pastarasis išsiskiria neeiliniais kamuolio perdavimais ir aukštu krepšinio intelektu. Tačiau „Žalgirio“ įžaidėjas neturi užtektinai tokio lygio turnyrų ir žaidimo starto penketuose patirties, dėl jaunystės ne visada stabilus ir, palyginti su geriausiais jo pozicijos žaidėjais kitose ekipose, nepakankamai judrus“, - mano J.Nikolajevas.

Aukštaūgiai - lyg vėžliukai

Kitas trūkumas - silpnas fizinis parengtumas.

„Lietuviai tokie statiški dar nebuvo. Jų pozicinis puolimas pradeda veikti iki atakos pabaigos likus 10-12 sekundžių, banalūs deriniai „dviese prieš du“ girgžda dėl mažo greičio. Pažiūrėkite į Kšyštofą Lavrinovičių, kuris „Montepaschi“ klube lyg gyvsidabris pulsuoja pirmyn ir atgal. Ant lenkiško parketo jis netgi starto proveržį iš vietos atlieka akivaizdžiai įsiręžęs, o Marijonas Petravičius, palyginti su varžovų aukštaūgiais, dalyvaujančiais kontratakose, atrodo lyg vėžliukas“, - dėliojo pastabas championat.ru ekspertas.

Trečioji priežastis - strategas. „Specialistui, atvedusiam savo auklėtinius iki „Eurobasket 2007“ bronzos medalių ir užėmusiam 4-ąją vietą Pekino olimpiadoje, nepavyko pratęsti sėkmės estafetės. Šį kartą kai kuriais sprendimais Ramūnas Butautas netgi provokavo mintį, kad nacionalinėje rinktinėje jis jau yra pasiekęs profesines aukštumas. Susidariau įspūdį, kad komanda žaidžia pagal dvejų metų senumo schemas, kurios nekoreguotos, nors vieno ar kito ankstesnio atlikėjo dabartinėje ekipoje nėra. Baltai šį kartą - lyg ne sykį perskaityta knyga, o jos ištraukas netgi mokinukai gali neužsikirsdami cituoti mintinai“, - dalijasi pastebėjimais J.Nikolajevas.

L.Kleiza skubėjo visur

„Pirmą kartą nuo 2001-ųjų lietuviai nepateko į Europos čempionato ketvirtfinalį. Tai nestebina, jeigu turėtume galvoje žaidėjus, kurie galėjo sustiprinti rinktinę - R.Kaukėnas, Š.Jasikevičius, A.Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Žydrūnas Ilgauskas. Iš jų suburtas starto penketas galėtų kovoti dėl aukščiausių vietų bet kokiame turnyre.

Kita vertus, glumina problemos, kurios kilo R.Butautui rikiuojant savo dabartinę kariauną. Pavyzdžiui, Linui Kleizai jis patikėdavo antrojo arba trečiojo numerio poziciją, kartais netgi ketvirtojo, tačiau idealaus varianto nesugalvojo. Simas Jasaitis išvis liko be vaidmens, kaip ir Jonas Mačiulis bei T.Delininkaitis“, - stebėjosi Rusijos sporto portalo analitikas.