Mindaugas Katelynas nenori būti krepšininku, tarsi įkaltu į vieną vietą. "Patinka, kai treneriai eksperimentuoja", - sako Lietuvos rinktinės kandidatas.

27 metų M.Katelynas praėjusį sezoną rungtyniavo Alikantės „Meridiano“ komandoje ir Ispanijos ACB čempionate aikštelėje vidutiniškai praleisdavo po 26 minutes, įmesdavo 11,1 taško, atkovodavo 4,9 kamuolio bei atlikdavo 1,6 rezultatyvaus perdavimo.

- Mindaugai, ar jau žinai, kur žaisi kitą sezoną? Sklando gandai, kad baigi derinti kontrakto su Sevilijos „Cajasol“ ekipa detales, tai tiesa? - sportas.info paklausė krepšininko.

- Gandai lieka gandais. Tų pranešimų dar sezonui nepasibaigus buvo pilna, bet šiuo metu tikrai dar nieko konkretaus nėra. Pasiūlymų yra, bet apsisprendęs nesu. Kai paaiškės, žurnalistai ko gero greičiau už mane sužinos (šypsosi).

- Alikantės komandoje nesinori likti?

- Alikantėje viskas gerai buvo, tiesiog yra komandų, kurios siūlo geresnes sąlygas. Be to, nesinori žaisti vienerių rungtynių per savaitę. Norėtųsi, kad komanda dalyvautų Eurolygoje ar Europos taurės varžybose. Negaliu skųstis, Alikantėje man buvo sudarytos geros sąlygos. Karjeros laiptais reikia kilti laiptelis po laiptelio. Manau, kad „Meridiano“ klubas buvo labai gera stotelė, bet atėjo laikas daryti tą žingsnelį ir lipti laipteliu aukščiau.

- Alikantės klubo atstovai anksčiau teigė esą 99 proc. tikri, jog žaisi Kauno „Žalgiryje“. Iš kur toks ispanų įsitikinimas ir iš kur tavo paties noras žaisti Lietuvoje, kai visą karjerą praleidai užsienyje?

- Manau, visi nori grįžti į Lietuvą, čia yra namai, čia užaugęs, bet svarbūs ir kiti dalykai – žaidimo lygis, klubo sudaromos sąlygos ir taip toliau. Tie pranešimai lieka pranešimais, jie buvo, yra ir bus.

- Kokios krepšinio mokyklos atstovu save laikai – lietuviškos ar amerikietiškos?

- Lietuviškos mokyklos yra tik tiek, kad pagrindai lietuviški. Suėjo aštuoniolika metų ir išvažiavau į JAV. Jau devinti metai užsienyje. Lietuvoje pažaidžiu tik grįžęs su rinktine. Be abejo, keturi metai Amerikoje davė savo. Po to grįžau į Europą, kur krepšinis iš esmės toks, kaip Lietuvoje. Save tiesiog laikau energingu žaidėju, pagal savo ūgį esu gana greitas.

- Ko tikiesi iš šios vasaros?

- Kaip rintkinės fizinio rengimo treneris akcentavo, ši vasara mums svarbi ne tik dėl pasiruošimo pasaulio čempionatui, bet svarbu ir tai, kad, būdami profesionalai, žiūrėtume toliau į priekį. Tai yra, ruošiamės ne tik rinktinei, bet ir klubiniam sezonui. Aišku, dabar visas dėmesys sukauptas rinktinės reikalams. Siekiame atiduoti visas jėgas ir gauti kuo geresnius rezultatus.

- Matai save galutiniame rinktinės dvyliktuke?

- Manau, kiekvienas mato save tame dvyliktuke. Jei nesitiki papulti, tai ko čia atvažiavai? Žūrėsime, kaip bus. Tai bus trenerio pasirinkimas.

- Pats viduje jauti, kad jau pribrendai rinktinei?

- Jaučiu. Vis dėlto ne dvidešimtmetis esu, gan ilgai Europoje žaidžiu. Senbuviams atsisakius, išmušė valanda, kai gautą šansą reikia pasiimti.

- Ko galima iš tokios rinktinės tikėtis Turkijoje?

- Komandoje daug naujų ir jaunų veidų, kurie atnešė su savimi užsispyrimo, užsidegimo, entuziazmo. Prognozuoti rezultatus sunku, bet galiu pasakyti viena – bus daug ryžto, daug užsidegimo, ir visi atiduos visas jėgas. Taip bus tikrai, o kokie laukia rezultatai – sunku prognozuoti.

- Iškritus aukštaūgiams Marijonui Petravičiui ir broliams Lavrinovičiams imta kalbėta, kad ketvirtiesiems numeriams, pavyzdžiui, Pauliui Jankūnui, gali tekti taip pat žaisti vidurio puolėjo pozicizjoje. Ar tau būtų priimtina keisti poziciją?

- Iškrito aukštaūgiai, bet atėjo nauji aukštaūgiai (šypsosi). Esu ketvirtas numeris, bet galiu žaisti ir trečiu, nes pagal ūgį esu gana greitas. Tiesą sakant, visuomet laukiu trenerių eksperimentų. Man tai įdomu. Nesinori būti tarsi įkaltam į vieną vietą. Smagu išbandyti kažką naujo.