Turbūt retas Lietuvos rinktinės ar Kauno „Žalgirio“ krepšininkas gali pasigirti tokia sirgalių meile ir pagarba, kaip kroatas Marko Popovičius. O ir jis niekur kitur, turbūt net gimtojoje šalyje, nėra taip laukiamas kaip Kaune. Buvęs „Žalgirio“ gynėjas, dabar sėkmingai atstovaujantis Kazanės „Uniks“ komandai Kauno krepšinio gerbėjų simpatijas užkariavo, regis visam laikui.

Tekant paskutinėms Vieningosios krepšinio lygos (VKL) finalo rungtynių tarp Maskvos CSKA ir „Uniks“ sekundėms, visa sporto halė, išskyrus CSKA klubo sirgalius, skandavo „Marko, Marko“. Taip buvusiam žalgiriečiui Kauno krepšinio mėgėjai atsilygino už jo šiltą bendravimą ir iki šiol rodomą pagarbą „Žalgiriui“.

Kai per apdovanojimų ceremoniją buvo skelbiamas simbolinis penketas ir, padarius pauzę, buvo rengiamasi skelbti geriausią turnyro įžaidėją, žiūrovai jau turėjo savo nuomonę ir teisingai pasufleravo - „Marko, Marko...“ Simpatingasis kroatas nusilenkė žiūrovams ir siuntė jiems oro bučinius.

Pasiteiravus, kaip jis jautėsi, kai beveik penki tūkstančiai žmonių skandavo jo vardą, M.Popovičiui net nereikėjo išversti klausimo - jis suprato, ko klausiamas, ir lietuviškai.

„Tai mane be galo sujaudino. Vakar taip pat buvau labai susijaudinęs, tačiau negalėjau to parodyti dėl pagarbos dabartinei savo komandai. Vis dėlto šiandien aš pasidaviau emocijoms. Žaisti buvo labai sunku. Labai dėkoju sirgaliams. Aš tiesiog likau be žado“, - susijaudinęs kalbėjo M.Popovičius.