Eidamas 52-uosius metus, atostogaudamas Maroke netikėtai mirė žinomas Lietuvos rankininkas Eugenijus Miknius.

Jau dešimtmetį Prancūzijoje gyvenęs E.Miknius - buvęs Lietuvos vyrų rankinio rinktinės ir Kauno „Granito“ komandos žaidėjas, 1987 m. Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) Europos taurės laimėtojas, 1988 m. tos pačios taurės finalininkas, tarptautinės klasės sporto meistras, 1983 m. SSRS tautų spartakiados sidabro medalio laimėtojas, SSRS 1981 ir 1985 m. čempionatų sidabro medalio laimėtojas, 1986 m. SSRS čempionato bronzos medalininkas.

E.Miknius rankinį pradėjo žaisti nuo vienuolikos metų - Skaudvilėje jam rankinio pradmenis suteikė didelis sporto entuziastas ir kūrybingas treneris, kūno kultūros mokytojas Marcelinas Zelba. Įstojęs mokytis į Kauno politechnikos institutą, E.Miknius žaidė studentų komandoje, studijų metais jį treniravo ilgametis ,,Politechnikos“ komandos treneris, docentas Algirdas Valinskas. 1977 m. Eugenijų pakvietė Kauno ,,Granitas“, kuriame iki 1981 m. jį treniravo Vytautas Kontvainis ir Rimvydas Pasvenskas.

„E.Miknius pasižymėjo darbštumu, pareigingumu, o aikštėje – kovingumu ir žemaitišku užsispyrimu. Pergalei atiduodavo visas jėgas. Grįžęs į Skaudvilę, nors ir trumpam, bet visada užsukdavo į buvusią mokyklą pasidalinti rankinio naujienomis“, - sakė Marcelinas Zelba, pirmasis E.Mikniaus treneris.

„Labai ačiū treneriui ir mokytojui M.Zelbai už įskiepytą meilę rankiniui ir apskritai sportui. Man rankinis davė daugiau negu atėmė. Rankinis - vyriškas, kolektyvinis žaidimas, bet kartu leidžiantis pasireikšti individualumui. Jei kas sugrąžintų vaikystę, tai vėl pasirinkčiau rankinį. Iš Europos taurės varžybų labiausiai įsiminiau pirmąsias rungtynes su suomiais, po to – laimėtą dvikovą su pasipūtėliais vokiečiais, finalo mačus Madride ir Kaune. Labai gaila, kad nuėję sunkų Europos taurės įtemptų rungtynių kelią, kitąmet taurę perleidome rumunams. Manau, kad ir tais metais galėjome iškovoti taurę. Lietuvos sportui, ypač rankiniui, linkiu didžiausios sėkmės. Tik dėl sporto pasiekimų pasaulis sužino apie Lietuvą ir jos žmones“, - yra pasakęs E.Miknius.

„Eugenijus - išsilavinęs, draugiškas, komunikabilus, intelektualus žaidėjas. Nors ,,Granito“ komandoje jam daugiau teko gintis negu pulti, jis gynyboje žaidė labai kietai žemaitiškai, tačiau kartu elegantiškai ir korektiškai, žiūrovo akiai - maloniai. Eugenijus efektingai užbaigdavo kontratakas“, - kalbėjo buvęs E.Mikniaus treneris „Granito“ komandoje Antanas Skarbalius.

E.Miknius su žmona Vitalija kartu baigė anuometinį Kauno politechnikos institutą ir abu įgijo radioelektronikos specialybes. 1990 m. E.Miknius su šeima išvyko į Prancūziją, penkerius metus treniravo jaunuosius rankininkus. Eugenijus ir Vitalija išaugino dukrą Vaidą, kuri šiuo metu dirba gydytoja, ir sūnų Žilviną, pasirinkusį kineziterapeuto specialybę.