Vilniaus treneriai negalėjo patikėti savo akimis, kai Kaune atrado 217 cm ūgio bokštą Ovidijų Galdiką, sporto halės pašonėje besivertusį padieniais darbais.

Galingas debiutas

Aukščiausius Regionų krepšinio lygos (RKL) vidurio puolėjus jis pranoksta puse galvos, o krepšio lanką, iškeltą į daugiau nei trijų metrų aukštį, pasiekia lengvai stryktelėjęs nuo žemės.

217 cm ūgio Ovidijus Galdikas - sunkiai įmenama mįslė RKL rungtyniaujantiems varžovams. Lygiai pusę iš 24 savo mačų pirmenybėse O.Galdikas baigė dviejose statistikos grafose (pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių) fiksuodamas dviženklius rodiklius. Ir tai - per pirmąjį visavertį krepšinio sezoną karjeroje.

Tačiau Vilniaus "KM-Magnus" ekipos treneriui Gintautui Reginai RKL - trečio šalies krepšinio ešalono - statistika rūpi mažiausiai. "Pažiūrėsime, kaip jis atrodys Lietuvos krepšinio lygoje. Vieną dieną jis ten tikrai žais", - žiūrėdamas, kaip auklėtinis mechaniškai kartoja vieną metimą iš vidutinio nuotolio po kito, tarstelėjo krepšinio specialistas.

Dar neseniai G.Regina atsisveikino su Lietuvos krepšinio viltimi vadinamu Jonu Valančiūnu - NBA skautų akylai sekamu 210 cm ūgio talentu, į profesionalų krepšinį pasukusiu iš G.Reginos treniruočių. Dabar Vilniaus krepšinio mokyklos treneris puoselėja viltis šalies krepšinio rinkai pateikti naują produktą.

Vis dėlto O.Galdiką ir J.Valančiūną kol kas sieja tik bendras krepšinio idealas - ilgarankis Orlando "Magic" gynybos specialistas Dwightas Howardas. Dviejų Dievo apdovanotų aukštaūgių karjera ant medinio parketo vijosi absoliučiai skirtingomis trajektorijomis.

Svajonė - žaisti krepšinį

Septyniolikmetis J.Valančiūnas jau dabar rungtyniauja Lietuvos čempionų Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje ir gali pasigirti tarptautiniu pripažinimu. O.Galdikui - 21 metai, o žaisti krepšinį jis pradėjo tik šį sezoną. Kol bendraamžiai krepšininkai palaipsniui kilo per šalies jaunimo rinktinių pakopas, įspūdingų fizinių duomenų kauniečiui teko pamiršti oranžinį kamuolį ir verstis tuo, kas pakliuvo.

"Mėgstu pažiūrėti NBA varžybas. Ten krepšinis įdomesnis, žaidėjai - atletiškesni. Jeigu atrodyčiau taip, kaip D.Howardas, tikrai ten neprapulčiau", - trumpam nuo realybės atitrūksta O.Galdikas.

Tačiau surimtėjęs žaidėjas yra gerokai kuklesnis: "Aš tik svajoju būti geras krepšininkas ir neužsiimti jokia kita veikla. Dabartiniame lygyje jaučiuosi pakankamai gerai, tačiau dirbti dar reikia be galo daug. Kas bus toliau - net neįsivaizduoju."

"Žalgiris" pražiūrėjo

Pirmą kartą kamuolį į rankas O.Galdikas paėmė vaikystėje gimtajame Kaune. "Net neprisimenu, kada tai buvo. Kurį laiką lankiau treniruotes, bet tuomet lūžo ranka, ir mama nebeleido žaisti krepšinio", - pasakojo anksti išstypęs vaikinas, stotą paveldėjęs iš tėvų - 205 cm ūgio tėčio ir 186 cm mamos.

Už bendraamžius gerokai aukštesnis jaunuolis negalėjo nepatraukti krepšiniu gyvenančio miesto trenerių dėmesio. Septyniolikmetį Ovidijų pakvietė "Žalgiris". Tačiau iki 213 cm išaugęs O.Galdikas iš pradžių nebuvo fiziškai pasirengęs rimtam krepšiniui. Vaikinas buvo patikėtas "pratimų profesoriui" - tuomečiam "Žalgirio" fizinio rengimo treneriui Aleksandrui Kosauskui.

Vienas kvalifikuočiausių Lietuvos specialistų su aukštaūgiu plušo metus. Tačiau tada, kai įtemptas darbas ėmė duoti vaisių, A.Kosauskas paliko Kauną ir išvažiavo dirbti į Lenkiją.

2006 m. rudenį O.Galdikas buvo įtrauktas į "Žalgirio" dublerių komandos paraišką Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėms. Bet savo vietos ekipoje vidurio puolėjas nesurado. "Sužaidžiau gal porą minučių per sezoną", - prisiminė O.Galdikas.
Sunki karjeros pradžia sutapo su pabaiga. Jaunojo žaidėjo šeimą prispaudė finansinis nepriteklius, ir O.Galdikas, nesulaukęs ankstyvos sėkmės krepšinio aikštėje, nusprendė mesti užsiėmimą, kuriam rodėsi sutvertas.

"Pinigų aš beveik negaudavau, tik nemokamą maitinimą. "Žalgirio" dublerių komanda lyg ir norėjo mane pasilikti, bet nepasiūlė tokio finansinio sprendimo, kad man nereikėtų uždarbiauti. O šeimai buvo sunku. Turėjau palikti krepšinį ir ieškotis darbo", - nelengvą pasirinkimą aiškino Ovidijus.

Surado gatvėje

Dvejus metus O.Galdikas krimto rupią juodadarbio duoną. "Dirbau automobilių servise, kelininkų įmonėje. Dirbau įvairius darbus, kaip ir visi žmonės", - nenoriai apie prabėgusį gyvenimo etapą kalbėjo krepšininkas.

Kai dulkės ant trumpos sportinės karjeros prisiminimų buvo jau susigulėjusios, jas nušlavė beldimas į duris. Prie O.Galdiko namų slenksčio stovėjo krepšinio agentas Šarūnas Broga.

"Dažnai važiuojame į varžybas, bendraujame su Kauno treneriais. Vienas jų prasitarė, kad po Kauną vaikšto niekur nežaidžiantis bokštas. Pradėjome domėtis situacija, kas jis toks, koks iš tiesų jo ūgis. Dažnai dėl ūgio perdedama, bet šis atvejis buvo kitoks", - pasakojo G.Regina, 2008 m. susidomėjęs kalbomis apie 217 cm ūgio milžiną iš laikinosios sostinės.

O.Galdikas buvo pakviestas atvykti į krepšinio stovyklą Trakuose. "Gavęs tokį pasiūlymą nedvejojau. Man krepšinis visada patiko, tik nebuvo sąlygų jį žaisti. Turėjau viską pradėti nuo nulio - prakaito tai kainavo labai daug", - prisiminė Ovidijus.

Jaučia klubų susidomėjimą

2008 m. sportinę aprangą vėl užsivilkusį O.Galdiką G.Reginos bendražygis Klemensas Patiejūnas išsivežė į Prancūziją. Jaunas aukštaūgis ir patyręs gynėjas kartu eidavo į prancūzų antrosios lygos klubo, kuriam tuo metu atstovavo K.Patiejūnas, treniruotes, nors O.Galdikas komandoje ir nerungtyniavo.

Po keturių mėnesių Ovidijus grįžo į Lietuvą ir toliau treniravosi su G.Regina Vilniuje. "Krepšinio jis buvo matęs tik minimaliai. Ir taisyklių, ir pačios krepšinio abėcėlės aspektais jis buvo visiškai nepatyręs. Netgi Ovidijaus kūnas nebuvo paruoštas žaisti - buvo akivaizdu, kad po A.Kosausko su juo niekas nedirbo. Viską reikėjo pradėti iš naujo. Bet per tuos pusantrų metų nuveikėme nemažai. Jis dirbo labai sąžiningai ir kruopščiai, dėl motyvacijos niekada nekildavo jokių problemų. Dirbti su tokiu žaidėju yra vienas malonumas", - sakė treneris.

G.Regina neabejojo, kad kitą sezoną O.Galdikas bus pasirengęs pradėti aukštesnio lygio nei RKL varžybose. Krepšinio specialistas tvirtino pastebintis klubų susidomėjimą savo auklėtiniu ir svarstė, kokia NKL komanda būtų tinkamiausia sėkmingai tęsti vidurio puolėjo karjerą, mat belstis į LKL, trenerio žodžiais, O.Galdikui dar per anksti.

"Jis yra neeilinių duomenų žaidėjas. Tokių krepšininkų Lietuvoje nėra daug, todėl nesinorėtų, kad jis pasimestų. Daug dirbame ieškodami variantų, kad į klubą pakviestam O.Galdikui nereikėtų sėdėti ant suolo. Jis ir taip vėlai pradėjo karjerą, todėl dabar svarbi kiekviena minutė aikštėje. Psichologiškai sulaužyti jį nėra taip paprasta, nes jam jau ne septyniolika, gyvenime jis matęs ir šilto, ir šalto. Bet trindamas atsarginių suolelį jis tiesiog netobulėtų", - samprotavo G.Regina.

Į kurią pusę linksta pačio O.Galdiko širdis? Nors krepšininkas vilki vienuoliktu - legendinio "Žalgirio" puolėjo Arvydo Sabonio - numeriu pažymėtus marškinėlius, O.Galdikas tikino vienodai vertinantis tiek žalgiriečių, tiek "Lietuvos ryto" komandas: "Man jokio skirtumo nėra. Kur bus gerai, ten ir eisiu. Labiausiai aš noriu žaisti krepšinį."