Pirmadienį Ramūnas Butautas atėjo į pirmąją savo treniruotę naujoje komandoje - „Žalgiryje“. 45-erių kaunietis bandys pratęsti sėkmingą savo šviesios atminties tėvo Stepono Butauto - buvusio „Žalgirio“ žaidėjo ir trenerio - karjerą šiame klube.

R.Butautas buvo parengęs kalbą žaidėjams, tačiau ją pasiliko kitai dienai, kai po trumpų atostogų į Kauną sugrįš amerikiečiai Marcusas Brownas ir Travisas Watsonas.

Gruodžio 30 d. R.Butautas vadovaus pirmosioms rungtynėms - Lietuvos krepšinio lygos mače su Vilniaus „Sakalais“, tačiau pirmasis itin sunkus išbandymas buvusio Lietuvos rinktinės stratego laukia sausio 7-ąją, kai „Žalgiris“ žais lemiamas Eurolygos rungtynes su Zagrebo „Cibona“.

R.Butautas sekmadienį aplankė komandą fizinio rengimo treniruotėje manieže, kur trumpai šnektelėjo su žaidėjais. Pirmadienį žalgiriečiai jau treniravosi vadovaujami naujojo trenerio.

- Treneri, turbūt peržiūrėjote nemažai „Žalgirio“ rungtynių. Kokias didžiausias komandos žaidimo problemas įžvelgėte?

- Taip, mačiau daug rungtynių. Nežinau, ar galima vadinti problema klubo strategiją auginti jaunus žaidėjus. Komandoje daug jaunimo, kuriam trūksta tarptautinių turnyrų patirties, nekalbant apie Eurolygą, kurie yra žaidę tik vietinėse komandose. Jie yra pakankamai talentingi, bet jiems dar reikia ir darbo, ir laiko, kad jie taptų žaidėjais, kurie gali padėti lyderiams Eurolygos varžybose.

- Ar, jūsų manymu, reikia stiprinti „Žalgirį“?

- Šiuo metu apie tai nesvarstome.Tačiau niekada nesakyk niekada ir galbūt bus priimti tam tikri sprendimai. Bet pirmiausia man reikia susipažinti su komanda, apčiupinėti, vaizdžiai tariant, kiekvieną žaidėją, o tada jau galvosime.

-  Ar dar matote galimybių patekti į kitą Eurolygos etapą?

-  Jeigu teorinių šansų yra, rankų negalima nuleisti. Kol tu vilčių dar turime, darysime viską, kad ten patektume.

- Su „Žalgiriu“ labai glaudžiai siejasi ir vieno iškiliausių visų laikų Lietuvos krepšinio asmenybių Stepo Butauto vardas. Šviesios atminties tėvas jums aukštai iškėlė kartelę. Kaip jaučiatės eidamas jo pėdomis?

-  Tai buvo kitas „Žalgiris“, kiti laikai. Bet tai, kad mano tėvas žaidė ir treniravo „Žalgirį“, man yra papildoma motyvacija. „Žalgiriui“ ir šiaip jaučiu didelius sentimentus, nes augau su šia komanda ir jos vardu. Todėl nedvejodamas ir priėmiau klubo vadovų pasiūlymą. Manęs laukia sunkus, kruopštus darbas. Noriu paprašyti ir sirgalių kantrybės, nes komanda jauna, perspektyvi, tik jai dar reikia laiko.

- Ar iš Donecko komandos vyriausiojo trenerio pareigų atsistatydinote jau turėdamas „Žalgirio“ pasiūlymą?

- Ne, tai sutapimas.

- Pagrindiniams „Žalgirio“ varžovams Lietuvoje vadovauja jūsų geras draugas Rimas Kurtinaitis. Ar „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovos dėl to gali tapti dar aštresnės?

- Su Rimu esame draugai daugiau kaip 30 metų. Nuo to aršesnės kovos tikrai nebus, nes už aikštės ribų esame draugai, tik išėjus į aikštę draugystės baigsis. Bet mūsų abiejų yra panaši krepšinio filosofija, mes daug laiko praleidžiame diskutuodami, braižydami derinius ant lentos ir giničydamiesi, tad vargu, ar nustebinsime vienas kitą kažkuo. Mūsų tarpusavio pergales lems kiti veiksniai.

- Jums šie metai buvo nelengvi ir nelabai sėkmingi. Ar tikite, kad „Žalgiryje“ pavyks reabilituotis?

- Visada savo darbą stengiuosi atlikti gerai. Pavyksta ar ne – tai jau kitas klausimas, nes nerasite trenerio, kuriam visada viskas vyko sklandžiai. Manau, 99 proc. trenerių yra patyrę nesėkmių, ką gi, neišvengiau jų ir aš. Vieni palūžta, kiti iš jų mokosi. Norėčiau priklausyti antrajai kategorijai.

- Bet į „Žalgirį“ ateinate tokiu metu, kai reikia gesinti gaisrą...

- Gaisru gal ir nevadinčiau, bet padėtis komandoje ne pati geriausia. Tačiau trenerio profesija ir darbas, sakyčiau, visada yra gaisro gesinimas. Aš tai priimu filosofiškai ir darbas „Žalgiryje“ tebūnie man kitas iššūkis.

- Ar esate numatęs vietą komandoje Mantui Kalniečiui, kuris sunkiai įsipaišė į jūsų taktines schemas Lietuvos rinktinėje? Ir ar jūs šį gynėją apskritai laikote įžaidėju ar, kaip nemaža dalis specialistų, labiau atakuojančiu gynėju?

- Aš sutinku, kad Mantas yra žaidėjas tarp dviejų pozicijų. Tačiau krepšinyje tai nėra minusas, o greičiau pliusas. Be jokios abejonės, Mantas liks starto penketo žaidėju ir šioje komandoje bus įžaidėju. Šiandien (pirmadienį – red. past.) po treniruotės esame susitarę susitikkti asmeniniam pokalbiui. Vertinu šį krepšininką, jo žmogiškąsias savybes ir, manau, tikrai neturėsiu jokių problemų su juo bendraudamas. Be to, Mantas yra ir stiprių nervų žaidėjas, tai įrodė Europos čempionate, kai ilgai sėdėjęs ant suolo ir turėjęs didelių asmeninių išgyvenimų išėjo į aikštę ir labai gerai sužaidė likusias rungtynes.

- Kaip bandysite spręsti vidurio puolėjo problemą?

- Galbūt kai keisime gindamiesi, matyt, teks žaisti kitokia sudėtimi. Tačiau didelių permainų per trumpą laiką pasiekti neįmanoma, galima tik pakoreguoti žaidimą. Todėl dar kartą noriu visų paprašyti kantrybės, nes stebuklų nebūna. Bet mes sieksime pergalių visose rungtynėse, nes aš nekenčiu pralaimėjimų. Stengsimės laimėti, nenurašome savęs nė vienose varžybose, nors klubo savininkas man leido pasirinkti prioritetus. Pirmiausia dar bandysime kabintis Eurolygoje, o kitas prioritetas – šalies čempionatas.