Tai turėjo būti jų gulbės giesmė. Dvidešimtmečiai, LKL kovų užgrūdinti krepšininkai, pernai per sprindį likę nuo Europos čempionato aukso, šiemet turėjo žengti tą paskutinį žingsnį link garbingiausio apdovanojimo. 

Vietoje to, Lietuvos jaunimo rinktinė Europos čempionate Graikijoje liko penkta. Visas viltis kovoti dėl medalių sugriovė nesėkmė ketvirtfinalyje. 

„Neturėjome teisės pralaimėti tų rungtynių, tačiau toks yra sportas“, - ketvirtfinalio mačo svarbą apibūdino rinktinės vyriausiasis treneris Rimvydas Samulėnas. 

Mintyse buvo tik auksas 

Penkta vieta - neblogas rezultatas, tačiau šiai rinktinei - nusivylimas. „Federacija mums buvo iškėlusi tikslą patekti į šešetuką. Tai lyg ir įvykdėme, tačiau liko neįvykdytas mūsų pačių sau išsikeltas tikslas - patekti į ketveriukę“, - tinklapiui „BasketNews.lt“ pripažino treneris Samulėnas. 

Iki ketvirtfinalio viskas klojosi lyg iš pypkės: 5 pergalės per 6 mačus ir pirma vieta grupėje. Varžovas ketvirtfinalyje - Italija, iki tol dažniau klupinėjo, nei laiminėjo, todėl pralaimėjimas šiai rinktinei - skausmingas ir netikėtas.  

Lietuva pirmavo didelę dalį rungtynių, buvo susikrovusi solidžią persvarą, tačiau ją iššvaistė bei praleido lemiamą, sudėtingą ir neparuoštą Roberto Rullo tritaškį. Italai šventė pergalę 69:68. 

Penkios nesėkmingos vienų rungtynių minutės sudaužė visų viltis. 

„Ši komanda yra labai gera. Niekam ne paslaptis, jog čia atvykome aukso“, - antrojo etapo metu tvirtai kalbėjo Donatas Motiejūnas. Po ketvirtfinalio jam ir komandos draugams teliko graužtis nagus. 

Trūkumas - vieno lyderio nebuvimas 

„Visi labai išgyveno, - nuotaikas rūbinėje po pralaimėjimo italams prisiminė Samulėnas. - Po rungtynių pasakiau, kad nereikia kaltinti nė vieno atskirai, kadangi mes pralošėme visi, kaip komanda. Tiek treneriai, tiek žaidėjai, tiek komandos vadovas. Pralošė visa mūsų delegacija“. 

Daugelis krepšinio specialistų pastebėjo, jog šios rinktinės branduolys - puikus vieningos ir nesavanaudiškos komandos pavyzdys, kuri kartu ir iškovodavo pergales, ir patirdavo pralaimėjimus.

Lietuvių lyderiu kiekvienose rungtynėse tapdavo vis kitas krepšininkas. Tačiau tai buvo ne tik komandos stiprybė, bet ir Achilo kulnas.  

Tiek šiemet, tiek praėjusią vasarą rinktinėje būdavo keturi ar penki žaidėjai, pelnantys dviženklį taškų skaičių, o visa komanda būdavo tarp čempionato lyderių pagal atliktus rezultatyvius perdavimus. Tačiau, anot komandos trenerio, „kartais pritrūkdavo lyderio, autoriteto, kuriuo komanda galėtų remtis“. 

Paskutiniai kartu praleisti jaunimo metai 

Šis čempionatas visai komandai buvo ypatingas tuo, kad jis paskutinis jaunimo turnyras visam Samulėno treniruojamam ekipos branduoliui - Adui Juškevičiui, Vyteniui Lipkevičiui, Žygimantui Janavičiui, Šarūnui Vasiliauskui, Vaidui Čepukaičiui ir kitiems dvidešimtmečiams. Metais jaunesnis Motiejūnas taip pat atskleidė, jog jaunimo rinktinėse nebežais. 

Tačiau svarbiausia yra ne tai, kad ši komanda kartu praleido ne vienerius metus. Joje žaidė viena talentingiausių kartų per visą Lietuvos istoriją. Praėjusią vasarą, vedina Martyno Gecevičiaus, iš jaunimo čempionato Rygoje ji parsivežė sidabro medalius ir tai buvo ne vienintelis ekipos laimėjimas.  

Auginami trenerio Samulėno anksčiau su Kauno „Žalgirio - Sabonio mokyklos“ klubu jie tapo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionais. Praėjusį sezoną nemaža dalis šių žaidėjų dar rungtyniavo Kaunas „Triobet“ ekipoje. 

Tik laiko klausimas, kada jie pravers Kauno „Žalgirio“ ar kitų stiprių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų duris. Tą jau padarė Vasiliauskas ir Janavičius, neabejojama, jog jau kitą sezoną tai pavyks ir Motiejūnui.  

„Jiems dar tikrai reikia daug dirbti, tačiau trys-keturi žaidėjai tikrai turi šansus pasiekti Eurolygos lygį“, - auklėtinius įvertino ir rinktinės strategas Samulėnas.  

Treneris taip pat apgailestavo, jog jaunimo rinktinei - tai paskutiniai metai: „Labai gaila, jog tokios ekipos nebebus. Dabar žaidėjai išsiskirstys po atskiras komandas. Gal po kelių metų keli žaidėjai susitiks vyrų rinktinėje, gal kokiam nors klube, tačiau tokios komandos jau nebebus - ji taps istorija“.