Antradienį lyg iš giedro dangaus buvo paskelbta naujiena, jog Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda sukirto rankomis su Tautvydu Lydeka, o jau trečiadienį aukštaūgis atskrido į sostinę.

Lietuvis į Vilnių atvyko su egzotiškos išvaizdos žmona, kuri yra tikra lietuvė.

Šį sezoną Samaros „Krasnie Krilya“ klube pradėjusiam vidurio puolėjui jau 29-eri, tačiau jis nė sykio nėra žaidęs Lietuvos komandoje. Pats T.Lydeka pripažįsta, kad „Lietuvos ryte“ jam žaisti bus ne tik naudinga, bet ir įdomu, kadangi galės iš arčiau susipažinti su lietuviško krepšinio virtuve.

– Kaip atsitiko, kad atsidūrėte „Lietuvos ryte“?

– Tiesiog Rusijos komandoje susiklostė man nedėkinga situacija. Negavau žaidimo laiko, o čia atsirado šansas žaisti „Lietuvos ryte“, klubai susitarė ir aš atsidūriau Vilniuje. Nežinau, kiek užsitęsė derybos, tiesiog man paskambino agentas ir pasakė, kad yra gerų naujienų.

– Sezono pradžioje gaudavote rungtyniauti. Kas nutiko vėliau?

– Čia jau reikėtų trenerio klausti. Negaliu to pasakyti.

– Kokie jūsų tikslai Vilniuje?

– Padėti komandai ir patobulėti pačiam. Man bus pirmas sezonas Lietuvos komandoje, noriu pažiūrėti, kokia situacija mūsų šalyje. Įdomu bus.

– Smagu sugrįžti į Lietuvą ar tai daugiau bus iššūkis?

– (Kiek pagalvojęs). Turbūt, kad abu. Smagu grįžti, jau smagu buvo, kai žaidžiau su „Lietuvos rytu“ „Siemens“ arenoje. Tuo pačiu tai ir iššūkis, nes niekada nesu rungtyniavęs LKL, todėl net neįsivaizduoju, kokia čia situacija.

– Kokį įspūdį palieka „Lietuvos ryto“ žaidimas?

– Kol kas ekipa žaidžia banguotai. Komandos vidaus nežinau. Žvelgiant į rezultatus, būna geresnių rungtynių, būna blogesnių. Sunku kažką išskirti.

– Apibendrinus viską, esate patenkintas praleistu laiku Samaroje?

– Kaip čia pasakius. Tikėjausi, kad bus geriau, bet yra kaip yra. Buvo geresnių momentų, buvo blogesnių. Galbūt taip ir turėjo būti, kad reikėjo praleisti kažkiek laiko, jog sugrįžti į Lietuvą.

– Kodėl iki šiol nežaidėte Lietuvoje?

– Nes nebuvo gerų pasiūlymų. Iš užsienio būdavo geresni pasiūlymai, todėl rinkausi juos. Į Lietuvą atvykau dėl žaidimo.

– Kuris sezonas jūsų karjeroje buvo sėkmingiausias?

– Skirtingos lygos, todėl sunku lyginti. Pats sėkmingiausias pagal statistinius rodiklius buvo pats pirmas Ukrainos pirmenybėse. Tačiau ten toks lygis. Vėliau buvo neblogų metų Italijoje: su Kantu ir Pezaro komandomis žaidėme pirmenybių pusfinalyje.

– Kokios jūsų stipriausios žaidimo pusės?

– Tas tipinis vidurio puolėjo darbas: gynyba, užtvaros, kamuoliai. Nesiveržiu mėtyti iš vidutinio nuotolio, kaip kad dabar yra madinga. Tiesiog paprastas didelio žmogaus darbas.

– Pažįstate „Lietuvos ryto“ žaidėjus?

– Esame treniravęsi antroje rinktinėje, su kažkuo esame žaidę vienas prieš kitą. Prieš kelis legionierius irgi esu rungtyniavęs. Tikrai daug pažįstamų veidų.