Sporto bazių Lietuvoje mažėja, o jų būklė blogėja, pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio atsilieka daugiau kaip 20 kartų, o visa sporto infrastruktūra plėtojama nevienodai. Tai nustatė Valstybės kontrolė (VK), atlikusi valstybinį auditą.

Kūno kultūra ir sportas Lietuvoje plėtojami nepakankamai kryptingai ir koordinuotai, o Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) per silpnai kontroliuoja pavaldžias įstaigas, teigiama auditorių išvadose.

„Sporto administratoriai turėtų vadovautis ne tik olimpiniu šūkiu „Greičiau, aukščiau, tvirčiau!“, bet ir neužmiršti asignavimų valdytojų prievolės lėšas naudoti taupiau, efektyviau, rezultatyviau“, - pabrėžė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Anot VK, iki 2009-ųjų kūno kultūros ir sporto plėtrai skirta vis daugiau lėšų: 2008 metais iš valstybės biudžeto skirta 83,7 mln. litų, iš savivaldybių biudžetų - 122,4 mln. litų. Pernai finansavimas iš valstybės biudžeto sumažintas iki 56,3 mln. litų. Tačiau, kontrolierių teigimu, KKSD neturi patikimos informacijos, kiek lėšų gaunama iš loterijų, aukštųjų mokyklų, privačių rėmėjų iš kitų šaltinių. Valstybinių auditorių nuomone, siekiant racionalaus lėšų naudojimo, būtina kaupti ir analizuoti informaciją apie visas lėšas, skiriamas kūno kultūrai ir sportui.

VK taip pat nustatė, kad KKSD neturi teisinių svertų koordinuoti ministerijų, savivaldybių, aukštųjų mokyklų veiklos kūno kultūros ir sporto srityje, todėl ši sritis plėtojama nepakankamai kryptingai, institucijos menkai bendradarbiauja, o vykdomų programų tikslai dažnai dubliuojasi.

Vykdydama Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas, Vyriausybė tik praėjusiais metais sudarė Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą ir patvirtino jos reglamentą. Tačiau jame taip pat nenumatyta institucijų, dalyvaujančių plėtojant kūno kultūrą ir sportą, koordinavimo funkcija.

Auditorių nuomone, dar viena sporto problema - nevienodai plėtojama infrastruktūra. Pavyzdžiui, Alytaus rajono savivaldybėje 1000 gyventojų tenka 3,27 sporto statinių, o Trakų savivaldybėje - 0,43. Pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio atsilieka daugiau kaip 20 kartų.

Konstatuota, kad sporto bazių mažėja, o jų būklė blogėja. Organizuojant kūno kultūros ir sporto objektų statybos ir pastatų atnaujinimo darbus, dalyvauja daug skirtingų asignavimų valdytojų, lėšos skaidomos institucijų vykdomose programose, kurių tikslai dažnai dubliuojasi.

Pavyzdžiui, universalių dirbtinės dangos aikštelių prie bendrojo lavinimo mokyklų įrengimą organizavo ir KKSD, ir savivaldybės, ir Švietimo ir mokslo ministerija. 2008 metais 78 proc. valstybės investicijų skirta daugiafunkcių sporto kompleksų ir universalių arenų statybai, o švietimo įstaigų sporto įrenginiams skirta 12 proc. investicinių lėšų, nors daugelyje mokyklų vis dar neįrengti sporto aikštynai, nėra sporto salių, todėl daugiau kaip pusė šalies mokyklų nesilaiko įstatymo ir higienos normų reikalavimų turėti ne mažiau kaip tris kūno kultūros pamokas per savaitę.

Valstybinio audito ataskaitoje pabrėžiama, kad KKSD turi tobulinti pavaldžių įstaigų veiklos kontrolę. Pavyzdžiui, Lietuvos olimpiniame sporto centre tiesiogiai su pagrindinio tikslo, tai yra olimpinės pamainos ir olimpinių rinktinių sportininkų rengimo - įgyvendinimu susiję tik pusė iš 218 patvirtintų darbuotojų etatų.

Centro direktoriui yra pavaldūs trys padaliniai, kuriems vadovauja trys direktoriaus pavaduotojai. Šie padaliniai skaidomi į skyrius, kuriems vadovauja vedėjai, dažniausiai turintys pavaduotoją, o kai kurie skyriai - kelis. Be to, sporto bazės nepakankamai aprūpintos šiuolaikine įranga ir inventoriumi, todėl sportininkams rengti užsienyje 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais skirta 3,4 mln. litų, o Lietuvoje už bazių nuomą sumokėta 57,7 tūkst. litų.

KKSD įsteigta viešoji įstaiga Lietuvos sporto informacijos centras nuo 2006 metų rengia sporto enciklopediją, kuriai išleista jau daugiau kaip 1 mln. litų, tačiau iki šiol parengta tik internetinė jos versija. Be to, nustatyta, kad kai kurios viešosios įstaigos, pažeisdamos teisės aktus, joms perduotą panaudai valstybės turtą pernuomoja kitiems ūkio subjektams.

Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo numatyti sporto politiką įgyvendinančių įstaigų ir institucijų veiklos koordinavimo sistemą, kuri užtikrintų kryptingą ir tolygią kūno kultūros ir sporto plėtrą šalyje, tinkamą vaikų ir jaunimo įtraukimą į kūno kultūros ir sporto veiklą. Kūno kultūros ir sporto departamentui pasiūlyta patikslinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisykles ir nustatyti objektyvius projektų vertinimo kriterijus.