Pasauliui minint 400-ąsias didžiojo anglų poeto Williamo Shakespeare’o mirties metines, bosas Tadas Girininkas ir pianistas Justas Šervenikas parengė ir kovo 3 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salės klausytojams pristatys penkis vokalinius ciklus, kuriuose įvairių kartų bei šalių kompozitoriai savaip pateikė nemirtingus W.Shakespeare’o tekstus.

Didysis plunksnos meistras ištobulino dramą, tragediją ir komediją, jo kūriniai yra labiausiai žiūrovų mėgstami ir rodomi teatruose, daugelis jų dažnai statomi ir lietuvių teatrų scenose. Visiems puikiai žinoma Romeo ir Džuljetos amžinosios meilės istorija ir dažnai cituojamas Hamleto klausimas „būti ar nebūti?“. Iki mūsų dienų išliko 38 W.Shakespeare’o pjesės, 154 sonetai, 2 poemos ir keletas eilėraščių. Jo pjesės tokios populiarios, kad buvo išverstos beveik į visas pasaulio kalbas.

W.Shakespeare’as gyveno dviejų permainingų epochų – Renesanso pabaigos ir Baroko pradžios – sandūroje. Jis jautė ir smerkė blogį, pasireiškusį naujoje pelno ištroškusioje visuomenėje, visa tai perteikė ir įkūnijo savo humanistinėje kūryboje.

Operos solistas, sodraus boso savininkas T.Girininkas kuria ryškius vaidmenis visuose Lietuvos muzikiniuose teatruose. Sparčiai karjeros laiptais kopiantis atlikėjas yra pelnęs Operos švyturio ir Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimus kaip geriausias operos solistas.

Pianistas J.Šervenikas daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, yra grojęs su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniais orkestrais, taip pat su Klaipėdos kameriniu orkestru. Atlikėjas rengia daug kamerinių programų su žinomais Lietuvos solistais – Ona Kolobovaite, Vladimiru Prudnikovu, Kęstučiu Alčauskiu, Ignu Misiūra, Merūnu Vitulskiu ir kitais.

Koncerto, pavadinto „Apie meilę ir muziką“, pirmoje dalyje skambės dviejų bendravardžių rusų autorių muzika: filosofiškų apmąstymų kupini Dmitrijaus Kabalevskio „Dešimt Shakespeare’o sonetų“ bei šmaikštus Dmitrijaus Šostakovičiaus ciklas anglų poetų tekstais. Antroje koncerto dalyje klausytojai išgirs tą patį W.Shakespeare’o tekstą trijų skirtingų autorių – britų Rogero Quilterio, Gerlado Finzi bei austro Ericho Wolfgango Korngoldo – muzikoje. Tai retai Lietuvoje skambantys kūriniai, tad tikrai turėtų būti įdomu, kaip įvairūs kompozitoriai įkūnija nemarias anglų literatūros genijaus eiles.