Mechanikos ir teatro sinergijoje gimusią instaliaciją kūrė ne tik teatro kūrėjai, bet ir elektros, automatikos inžinieriai: instaliacijos koncepcijos autorė ir režisierė Karolina Jurkštaitė, dailininkė Birutė Sodeikaitė, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, šviesų dailininkas Paulius Vendelis, dailininkai kūrėjai: Guoda Korsakaitė, Angelina Furmaniuk, Gintarė Radvilavičiūtė, Deivyda Sakalauskaitė, Verdenė Monika Valkiūnaitė, Neringa Minkevičienė, Agnė Jablonskytė, elektros ir automatikos inžinieriai: Edvardas Statkus, Edgaras Osinas, Mindaugas Šležas, dekoracijų ir objektų techninių sprendimų autoriai: Aušra Bakanaitė, Karolis Makauskas, tautodailininkė, karpinių meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė. Instaliacijoje veikia aktorė Samanta Pinaitytė. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, projekto partneris – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.

Juk ne visada įvyksta taip, kaip suplanuojame. Viskas juda.

Poetiškosios instaliacijos „Tarp Žemės ir Dangaus“ režisierė Karolina Jurkštaitė akcentuoja, kad vienas pagrindinių atspirties taškų kuriant instaliaciją – judėjimo tema: „Domino pati judėjimo idėja – tiek išorinio, tiek vidinio, nuo judėjimo neatsiejamas ritmas, kaita. Pradėjau savęs klausti, ko mums trūksta, kad būtume geresni. Ieškodama būdų, kaip sujungti šias temas, pagalvojau apie planetas: planetos juda, o žmogus yra visos tos tobulos kosminės sąmonės dalis. Tai ir tapo instaliacijos idėjine ašimi: tiek planetos, tiek žmogus yra nuolatiniame judėjime, ritme, kaitoje. Žiūrovai neabejotinai atras ir kitų sluoksnis po sluoksnio ant tos ašies susidėjusių temų.“

Kas tiksliau perteiks tokį įvairius lygmenis apimantį judėjimą, jei ne mechaninės lėlės. Iš pradžių planuota, kad savarankiškai judančios, judėjimą kuriančios, simbolizuojančios, perteikiančios lėlės sukurs visą spektaklio audinį, tačiau ilgainiui šios idėjos teko atsisakyti: „Instaliacijos kūrimo procesas buvo ilgas ir nelengvas. Viena pagrindinių priežasčių – didelė kūrybinės komandos kaita: teatralams nėra įprasta dalyvauti šešių mėnesių trukmės projekte, yra kiti darbai, kiti projektai. Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrėme, – net ir menkiausias mechaninės lėlės judesys kuriamas labai ilgai. Mes, lėlių teatro kūrėjai, kurdami esame linkę ieškoti, turėdami idėją, galime bandyti daug kartų, kol atrandame lėlės judesį, o šiuo atveju, dirbant su inžinieriais, tokia laisvė sumažėja: kad galėtum pasibandyti, jau prieš tai turi labai tiksliai žinoti. Tad dažnu atveju buvo reikalinga ilga kelionė, kol atrasdavome teisingiausią sprendimą. Buvome labai priklausomi vienas nuo kito: kol kitas neišsprendė savo uždavinių, tol ir pats negalėjai nieko pajudinti“, – dalijasi instaliacijos režisierė K. Jurkštaitė.

Ir dabar, nors ir premjera, bet dar – ne pabaiga, procesas vyksta. O paskui instaliacija jau be mūsų, kūrėjų, gyvens savo gyvenimą, judės ir kis.

Iššūkiai, su kuriais dėl techninių kliūčių teko susidurti kūrybinei komandai gal ir lėmė mažesnį mechaninių lėlių skaičių, nei buvo planuota iš pradžių, tačiau temos atskleisti nesutrukdė – žiūrovai išvys ne tik mechanines lėles, bet ir kitas priemones, padedančias teatre sukurti judėjimą: šešėlius, judančius objektus, konkrečias lėles, spalvas, šviesą, vandenį, smėlį. Apžiūrėti objektus ir patirti instaliacijos judėjimus, vaizdinius ir reginius padės scenoje veikianti aktorė (Samanta Pinaitytė) – kaip kad tarpinę vietą byloja pats pavadinimas, taip ir pati instaliacija yra tarpinėje pozicijoje tarp parodos ir spektaklio. Tad aktorė ves žiūrovus atradimų keliu sustodama prie tam tikrų stotelių, objektų, juos atidengdama, parodydama, išjudindama ir kurdama didelį bendrą instaliacijos mechanizmo judėjimą. Tiesa, į instaliaciją rekomenduojama ateiti ne jaunesniems kaip 7 metų žiūrovams: ne todėl, kad instaliacijos temos būtų neįkandamos ar bauginančios, o dėl atmosferos, tamsos, kuri gali jaunesnius meno gerbėjus išgąsdinti.

Instaliacijos „Tarp Žemės ir Dangaus“ režisierė tiki, kad šiame poetiniame vyksme kiekvienas žiūrovas atras aktualių temų – juk ir pačią idėją inspiravo pats gyvenimas, pastebėjus, kad gamtoje yra nuolatinis judėjimas, kintamumas: „Juk ne visada įvyksta taip, kaip suplanuojame. Viskas juda. Ir dabar, nors ir premjera, bet dar – ne pabaiga, procesas vyksta. O paskui instaliacija jau be mūsų, kūrėjų, gyvens savo gyvenimą, judės ir kis“, – pastebi K. Jurkštaitė.

Instaliacija „Tarp Žemės ir Dangaus“ lauks žiūrovų liepos 23 ir 24 dienomis 18 ir 20 val. Klaipėdos lėlių teatre (Turgaus g. 9).