Finalui pasitelktos itin rimtos pajėgos – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras su Gintaru Rinkevičiumi priešakyje ir Latvijos pasididžiavimas – pianistas Vestardas Šimkus. Jie šį šventinį vakarą klausytojams suteiks galimybę viename koncerte išgirsti trijų XX a. pirmosios pusės muzikos šedevrų interpretacijas.

Atlikėjai – įžymybės

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir G.Rinkevičius – tai viena didelė Lietuvos simfoninės muzikos jėga. Pasak maestro, „dirigento reikia ne tam, kad muzikantai grotų kartu, o tam, kad sukurtų orkestro charakterį“. Šio orkestro charakteris neįsivaizduojamas be jo charizmatiškojo vadovo. G.Rinkevičius kolektyvą įkūrė dar 1988 m. ir nuo tol yra jo meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas yra neabejotinai ryški ir įtakinga Lietuvos muzikos pasaulio asmenybė. Jis pripažintas ir tarptautiniu mastu – yra pelnęs svarbių apdovanojimų Latvijoje, Norvergijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Portugalijoje. G.Rinkevičius taip pat yra Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.

Penkiais pirštais koncertų salės fortepijoną prakalbins svečias iš Latvijos – pianistas V.Šimkus. „25 proc. lietuvis su 100 proc lietuviška pavarde“, – taip savo lietuviškumą apibrėžė pats atlikėjas. V.Šimkaus senelis buvo lietuvis, kuris persikėlė į Liepoją Antrojo pasaulinio karo metais. Pianistas teigė, jog svarbi Lietuvos muzikinei kultūrai asmenybė Stasys Šimkus nėra jo giminaitis, o pirmasis muzikas giminėje buvo jo tėvas – profesionalus smuikininkas ir Latvijos roko muzikos atstovas Gunāras Šimkus. Vestardas yra daugelio pianistų konkursų laureatas, gilinęs žinias tiek gimtojoje Latvijoje, tiek JAV, Ispanijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Jis taip pat yra ir kompozitorius, mokęsis pas įžymų Latvijos kompozitorių Pēterį Vaską. Kūrėją labiausiai įkvepia A.Skriabino, S.Prokofievo ir M.Ravelio muzika. Pastarojo koncertas kairei rankai yra mėgstamiausias pianisto koncertas, kuris būtent ir skambės šiame renginyje.

Programoje – trys šedevrai

Atlikėjų įspūdingumui nenusileidžia ir koncerto programa. Ji publiką nukels maždaug šimtmečiu atgal, kai skirtingose pasaulio vietose kūrė trys iki šiol šlovinami muzikai – lietuvis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, prancūzas Maurice'as Ravelis ir rusas Igoris Stravinskis.

Iš pradžių koncertų salė virs lietuvišku pavasario mišku. Į gamtos oazę publikos mintis nukels XX a. pradžioje gimęs pirmasis M.K.Čiurlionio simfoninis kūrinys – kerinti simfoninė poema „Miške“. Pasak žymiausio Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo muzikologo Vytauto Landsbergio, „psichologiškai poemoje vyrauja ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena“. Lietuvos simfoninių orkestrų repertuare Čiurlionio simfoninę kūryba atliekama gana dažnai. Deja, pačiam autoriui savo simfoninių kūrinių atlikimo išgirsti neteko.

Klausydamasi antrojo kūrinio publika įsitikins, kad kūrybingo žmogaus galimybės yra neribotos. Tai bus M.Ravelio tarpukariu parašytas Koncertas fortepijonui (kairei rankai) ir orkestrui Nr. 2. Kūrinys buvo kurtas specialiai pianistui Paului Wittgensteinui, netekusiam dešinės rankos per Pirmąjį pasaulinį karą. Nepaisant tokio likimo smūgio, pianistas neatsisakė atlikėjo karjeros ir savo išradingais sprendimais praplėtė vienos rankos technines atlikimo galimybes.

Simboliškai šių metų „Klaipėdos muzikos pavasario“ finale bus atlikta I.Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ simfoninė siuita. Skandalingas ir novatoriškas šio kompozitoriaus baletas pirmą kartą nuskambėjo prieš daugiau nei 100 metų ir buvo nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės. Vėliau pasaulio koncertų salėse kūrinys sulaukė stulbinamo triumfo, kuris tęsiasi iki šių dienų. Baletas turi ryšių ir su lietuvių kultūra – įdomu, kad kūrinyje su paantrašte „Pagoniškos Rusios vaizdai“ kompozitorius panaudojo lietuvių liaudies dainų melodijas.

Balandžio 28-osios vakaras žada tikrą pavasarišką šventę, kurią į Klaipėdą atveš svečiai iš Lietuvos sostinės ir Latvijos. Kartu iškilmingai uždarykime šių metų „Klaipėdos muzikos pavasarį“.