Pereiti į pagrindinį turinį

„Aukso paukštė“ – klaipėdiečių „Atžalynui“ (interviu)

2016-04-22 06:12

Klaipėdoje chorinė muzika skambės visu garsu – šį penktadienį 18 val. uostamiesčio Universiteto Menų akademijos koncertų salėje vyks garbingiausio mėgėjų meno apdovanojimo – „Aukso paukštės“ – įteikimo iškilmės ir laureatų koncertas.

D.Pilipavičienė – choro „Atžalynas“ vadovė. D.Pilipavičienė – choro „Atžalynas“ vadovė.

Paukštės statulėle bus iškilmingai apdovanotas Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mišrus choras „Atžalynas“.

Sielos atgaiva

Šia proga „Atžalyno“ choro vadovę mokytoją ekspertę Dalią Pilipavičienę kalbino Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas doc. Algirdas Šumskis:

Jūsų vadovaujamas choras ir jūs šiemet į Klaipėdą atskraidinote „Aukso paukštę“, kuria Lietuvos liaudies kultūros centro būsite apdovanoti kaip geriausias vaikų arba jaunimo (moksleivių) choras ir vadovas. Trumpai supažindinkite, prašau, su šio choro istorija.

– Mūsų choras gyvuoja jau daugelį metų. Jį įkūrė ir daug metų jam vadovavo mokytoja J.Milašienė. Vėliau su juo dirbo mokytojai A.Arlauskas, V.Valeikienė ir jūs. Nuo 1999 m. chorui vadovauju aš. Be pamokų gimnazijoje, choras ir mišrus ansamblis – mano sielos atgaiva ir sunkus, alinantis, bet nepaprastai malonus darbas. Šiame darbe labai džiaugiuosi savo „dešiniąja ranka“ – koncertmeistere Jurgita Platūkiene. O nuo šių metų turime ir chormeisterę – Dianą Jakubauskienę.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija turi gilias tradicijas ir garsėja kaip tikslių mokslų kalvė. O kaip yra su choru, moksleivių muzikiniu ugdymu? Ar visada jums pritaria mokyklos administracija ir palaiko jos bendruomenė?

– Be abejo, sėkmingas choro egzistavimas mokykloje labai priklauso nuo jos vadovybės. Mūsų gimnazijoje pačios ištikimiausios „Atžalyno“ choro gerbėjos yra buvusi ilgametė direktorė Elena Montvydienė ir dabartinė direktorė Vilija Prižgintienė. O ir visa gimnazijos bendruomenė palankiai vertina ir džiaugiasi mūsų gimnazistų dainavimu.

Dainuoja ir laimi

Kokiais laimėjimais, koncertine veikla bei tradicijomis garsėja jūsų vadovaujamas choras?

– „Atžalynas“ nuolat dalyvauja įvairiuose mokyklos, miesto ir šalies renginiuose, projektuose. Ne kartą koncertavome Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (dabar – Menų akademija) salėje, dalyvavome Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, sakralinės muzikos festivaliuose „Iš širdies į širdį“. Dainavome Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje, pritariant vargonininkui Bernardui Vasiliauskui. Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio-konkurso „Mes – Lietuvos vaikai“ 2001 m. regioniniame ture laimėjome pirmąją vietą. Tais pačiais metais Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų mišrių chorų konkurse „Dainuok ir keliauk“ irgi buvome pirmieji ir buvome apdovanoti neužmirštama kelione į Paryžių. 2004 m. džiaugėmės puikiu prizu – kelione į Latviją. Smagios akimirkos Jurmalos vandens pramogų parke – prizas už šiame konkurse iškovotą antrąją vietą. Tais pačiais metais Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ laimėjome pirmąją vietą. 2005 m. konkurse „Dainuok ir keliauk“ vėl nugalėjome ir pelnėme kelionę „Trys sostinės“ – aplankėme Prahą, Vieną ir Budapeštą. Koncertavome Vengrijos sostinės šv. Mykolo katedroje, dalyvavome moksleivių dainų šventėje „Mes – laisvės vaikai“. 2007 m. dainavome Mažosios Lietuvos jubiliejinėje dainų šventėje ir Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu“. 2008 m. konkurse „Dainuok ir keliauk“ džiaugėmės laimėta trečiąja vieta ir puikia kelione po Panemunės pilis. Tais pačiais metais iškovojome pirmąją vietą III Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“. 2009 m. vėl buvome treti „Dainuok ir keliauk“ konkurse, o tų pačių metų vasarą dalyvavome Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje Vilniuje. 2010 m. Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų mišrių chorų konkurse iškovojome pirmąją vietą ir smagią kelionę į Taliną. Dalyvavome ir dainų šventėje, skirtoje Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Dainavome džiazo festivalyje, „Žaismingos muzikos“ edukaciniame projekte, dainų šventėse: IV Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ (2011), „Mūsų vardas Lietuva“ (2012).

2013 m. respublikiniame moksleivių mišrių chorų konkurse „Dainuok ir keliauk“ iškovojome pirmąją vietą ir prizą – kelionę į Estiją. 2014 m. dainavome respublikinėje dainų šventėje „Čia mano namai“. 2015 m. dalyvavome projekte „Ilgiausias Lietuvos istorijoje vaikų chorų koncertas“ Vilniuje, chorų festivalyje-konkurse savo kategorijoje laimėjome pirmąją vietą, dainavome III respublikiniame mokyklų chorų festivalyje „Chorų šventė“ ir dar daugybėje įvairių koncertų, renginių. Na, o šiais metais respublikiniame konkurse „Dainuok ir keliauk“ vėl laimėjome pirmąją vietą ir specialius prizus už geriausiai atliktą dainų šventės kūrinį bei įdomiausią programą.

Kad vėl norėtų ateiti

Tokia aktyvi koncertinė veikla turbūt reikalauja didelių pastangų? Kaip suvaldote, pritraukiate dainuoti dabartinį jaunimą? Kaip sekasi bendrauti su tokiu dideliu būriu gimnazistų? Ar nekyla kokių nors nesutarimų ar problemų?

– Vadovauti dideliam būriui tokio pašėlusio jaunimo tikrai nelengva. Tačiau, kai koncertuose matau jų blizgančias akis, šypsenas ir tokius šviesius, man nepaprastai mielus veidus, kai matau jų pastangas kuo geriau padainuoti, suvokiu, kaip labai, labai juos myliu. Ir žinau, kad be jų būtų dar sunkiau. Kai gimtadienio proga gautoje gėlių puokštėje randu mažytį atviruką su užrašu „Su meile – Jūsų neįvaikinti vaikai – choras“, visi kasdienio darbo sunkumai atrodo tiesiog juokingi.

Ar visada sutariame? Nėra namų be dūmų. Bet mūsų namuose tų dūmų, manau, labai mažai. Tiesiog stengiamės suprasti vieni kitus. Žinau, kad gimnazistai nepaprastai užimti žmonės. Ir tai, kad jie niekieno neverčiami ateina padainuoti chore, įpareigoja ir mane dirbti, bendrauti su jais taip, kad į kitą repeticiją vėl norėtų ateiti.

Šiuo laikmečiu jaunimui yra didžiulė pasiūla visokiausių dalykų, dažnas labiau linksta prie malonumų, kurie tam tikru požiūriu konkuruoja su dainavimo tradicijomis. Kas traukia juos dainuoti chore?

– Kodėl jaunimas dainuoja? Galbūt reikėtų paklausti jų pačių. Čia jie randa būrį bendraminčių, praleidžia savo laisvalaikį, koncertų metu įgauna naujos atlikėjų patirties. Aš manau, kad dainuodamas jaunas žmogus tobulėja, patiria nuostabų bendrumo jausmą, praturtėja dvasiškai, gauna sceninės kultūros įgūdžių. Man labai smagu, kad baigę gimnaziją ir įstoję į aukštąsias mokyklas, choristai dažnai man skambina ir klausia, kur galėtų nueiti padainuoti į chorą. Manau, kad ankstyvoje jaunystėje išgyventa patrauklios meninės raiškos patirtis visam gyvenimui suformuoja tos veiklos poreikį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų