Kaip teigė autorius, parodos „Juodai tyli grafika“ grafinis naratyvas apima pastarųjų dvejų metų jo kūrybą. Šią juodos kolekcijos kelionę sudaro tarsi dvi atskiros dalys, bet, dailininko manymu, artimai susijusios. Tai asambliažai su vokais ir šilkografijos technika atliktos kompozicijos – tam tikrų ženklų, daiktų kalba. Ji byloja, kad objektas gali virsti ženklu, o ženklas nurodo ne save, o kažką kitą, ką suvokiame jutimais ir ką sutariame laikyti ženklu. Ir priklausomai nuo konteksto jis gali turėti skirtingas simbolines prasmes.

Šią juodos kolekcijos kelionę sudaro tarsi dvi atskiros dalys, bet, dailininko manymu, artimai susijusios.

Nedažnas žiūrovas „Raudonuose pabėgių klavyruose“ išgirs garsą, kurį sukelia lekiantis bėgiais traukinys, bet stebės besiilsinčią „bėgvinę“. „Glaukomoje“ galbūt matys tautinius archetipus, skaitys ženklų istorijas, „Poligone-info“ įžvelgs agresyvų juodą informacijos debesį, susiūtą raudonais siūlais – nuoroda į iškreiptą informaciją. Gal „Skaudi informacija“ pasirodys visai neskaudi, nors meta raudonai skaudų šešėlį į juodai aksominę tamsą. Ir tai visai netrukdys ženklų ir simbolių kalba sukelti sūkurius kompozicijos „Skraidyti bangomis“ jūroje, nunešti mintis į tamsos gilumas. Vokų kompozicijos užkodavę informaciją savyje. „Tylus archyvas“ stebi iš šalies situaciją ir saugo istorijos paslaptis, „Info dublis“ keičia informatoriaus vardą ir kablelis pasiklysta kompozicijoje „Pasiklydęs kablelis“. „Dviveidė informacija“ triumfuoja, rezultatas pasiektas. Stebėdami parodą žiūrovai komunikuoja žvilgsniais. „Kas bendro tarp žvilgsnio ir laiško? – svarsto parodos autorius. – Jie atlieka tą pačią komunikacijos funkciją. Laiškus ir žvilgsnius slepia vokai. Užverti voką, užmerki akis ir įsivyrauja gili tamsa, bet vaizdiniai pasilieka. Pasirodo, kad tamsi juoda taip pat spalvota.“

V. Janulio kūrinių paroda „Juodai tyli grafika“ uostamiesčio Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki kovo 9 d.