Penktadienį 18 val. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje šv. Mišių metu ir po jų visi kviečiami įsijungti į tradicinius giedojimus „Giedame Švenčiausiajai Mergelei Marijai“.

Minint Etnografinių regionų metus drauge su folkloro ansambliu „Kupolė“ (vad. Daiva Bradauskienė) bus giedamos kantičkinės giesmės iš Dzūkijos regiono. Klaipėdos etnokultūros centro organizuojamą renginį ves kunigas dr. Saulius Stumbra.

 Amžiams bėgant Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas. Mojavų arba gegužinių kilmė labai sena, jau nuo V a. rasime bandymų gegužės mėnesį skirti Mergelės Marijos garbei. Pirmasis gegužę paskirti Marijai  sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (XIII a.). Italijoje šio pamaldumo pradininkai buvo šventieji Pilypas Nėris ir Karolis Boromėjus (XVI a.). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai, šventieji sumanė juos sujungti aukštesniems tikslams. Eidami nuo savo oratorijos iki Didžiosios Marijos bazilikos Romoje, jie linksmai giedodavo Marijos litaniją, prijungdami giesmių. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi.

1853 m. gegužinės pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje – Seinų katedroje (dabar Lenkijoje). Jų pradininku laikomas prelatas Butkevičius. Galima manyti, jog Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje,  nes vyskupas M.Valančius bičiuliavosi su minėtu prelatu, tuoj jas įvedė šiame krašte, o Vilniuje suskambo tik 1898 m.

Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Šios giesmės daugiau neturi nė viena kita pasaulio šalis, ji giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės labai populiarios, ypatingos, nes pasibaigus maldai pasklisdavo daina, sukdavosi rateliai.

Svečiai iš Kauno folkloro ansamblis „Kupolė“ kvies įsijungti į giesmes, kurias ansamblio nariai, vadovaujami ilgamečio ansamblio vadovo Antano Bernatonio, surinko ir užrašė ekspedicijose.

Ne vienerius metus organizatorių puoselėjamas tradicinių giedojimų ciklas, kuriam ruošiantis atsižvelgiama ne tik į liturginius laikotarpius, bet ir į regioniškumą. Renginys vyks ne įprastoje Klaipėdos etnokultūros centro salėje, bet Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10).