Klaipėdietis jūrininkas, žvejybos laivyno bocmanas Rimantas Ragaišis rengiasi išleisti naują knygą „Reisai baltais chalatais“ – apie Lietuvos laivuose dirbusius gydytojus ir medicinos personalą.

Atviri gydytojų pasakojimai

Lietuvos laivybos istorijoje yra su laivynu susieta grupė žmonių apie kurių darbus mažai arba beveik nieko nežinoma. O jog buvo laikas, kai Lietuvos laivuose vienu metu nuolat dirbdavo apie 200 gydytojų ir medicinos personalo.

Jų patirtis, istorijos vertos dėmesio. Kai kurie laivyno gydytojai tiek patyrė reisuose, kad, kaip patys prisipažino galėtų parašyti knygas. Intriguojanti laivyno gydytojo Roberto Patamsio istorija, kai vieno reiso metu apiplaukė aplink pasaulį. Įdomi gydytojų Sigutės Kelmickytės ar Dalės Zumbrickienės prisiminimai žvelgiant į laivyną per kitokią prizmę.

Atvirai apie gydytojų darbą laivuose pasakojo Antanas Janušonis, Jonas Klapatauskas, Kazys Macius ir jo sesuo Regina Maciutė-Zimantienė, Jonas Velžys, Kęstutis Baužys, Pragiedrulis Velička, Romualdas Žemaitis, Valdas Kuolas, Vytautas Vladislovas Venclauskas, Zigmas Juzumas, Vladimiras Rožnovas ir kiti gydytojai.

Knygas leisti vis sunkiau

Knygos autorius Rimantas Ragaišis pats jūrininkas, laivo bocmanas, parašė knygą „Ko bangos nenuplovė“ – publicistiką, pavadintą bocmano prisiminimais. Populiari knyga papildyta ir leista net tris kartus – 2011, 2012 ir 2013 metais.

Knygą „Reisai baltais chalatais“ rašė įtraukdamas pačius laivyno gydytojus. Paprašė, kad patys gydytojai parašytų prisiminimus apie savo reisus, istorijas, jūrininkų gydymo epizodus. Daugelis laivyno gydytojų tos misijos ėmėsi su entuziazmu, dalis nebeprisiminė smulkmenų, bet įsikalbėjus knygos autoriui ir gydytojams, jos išlįsdavo iš praeities. Netgi įdomios, pikantiškos detalės ne tik apie jūrininkų darbą, ligas ar traumas...

„Leisdamas knygą „Reisai baltais chalatais“ susidūriau su paramos problemomis. Visi džiaugiasi, kad bus dar viena jūrinė knyga, tapšnoja per petį „šaunuolis Rimukai“, bet kai reikia skirti pinigus nusisuka“, - apgailestavo R.Ragaišis, svarstydamas, kad Klaipėdoje turėtų būti koks nors paramos fondas jūrinėms knygoms leisti.

Gydytojų požiūris į jūrininkus

R. Ragaičio knygoje „Reisai baltais chalatais“ pateikiami atsakymai ir apie tai, kas traukė dalį gydytojų į reisus.

Keistos ir anuometinės aplinkybės, kai iš tūkstančių Lietuvos gydytojų saugumo tinklus pavykdavo praplaukti ir užsienio vizas gauti mažesnei daliai Lietuvos gydytojų. Pateikiami straipsniai ir apie gydytojų darbą kruiziniuose laivuose, naftos platformose, misijose Afrikoje. Iš viso knygoje pateikiami 46 straipsniai apie gydytojus, jūrininkų ligas. Juos lydi per 150 unikalių nuotraukų iš laivyno gydytojų albumų, iki šiol niekur neskelbtos tarybinių laikų laivų nuotraukos.

Knyga „Baltų chalatų reisai“, jei tik bus išleista, užpildys istorijos spragas, primins, kad Lietuvos laivynas – jau beveik išnykęs žvejybinis, o dabar nykstantis ir prekybinis, buvo verti pasididžiavimo. O laivo gydytojai šios knygos pagalba taps Lietuvos laivyno istorijos dalimi.

Daug garsių Klaipėdos ir netgi Lietuvos gydytojų savo jaunystėje yra patyrę, kaip patys sakydavo gyvenimo nuotykius – reisus su laivais į tolimus kraštus. Knygoje bus gydytojų ir jūrininkų bendravimo epizodai, gydytojų požiūris į sunkų jūrininkų darbą. Jūrininkų ligos ir kaip jūrininkai iš užsienio reisų, ilgų išsiskyrimų su šeimomis, sugebėdavo „švarūs“ grįžti į Klaipėdos uostą. Kai kurie jūrininkai iš reisų grįždavo netgi su naujomis žmonomis.

Autoriaus patirtis – didžiulė

Pats knygos autorius R.Ragaišis jau žinomas klaipėdiečiams, ypač besidomintiems jūrine publicistika.

Iš Utenos apskrities kilęs R.Ragaišis yra pripažinęs, kad rašyti jį tarsi įkvepia garsus dėdė, keturių tomų enciklopedijos „Mūsų Lietuva“ sudarytojas Bronius Kviklys.

„Kai giminėje toks garsus žmogus – negali nerašyti“, - sakė R.Ragaišis.

Jam nebuvo lemta pasukti į kultūros barus. „Bėgdamas nuo kolūkinės santvarkos“ dar 1962 metais atsidūrė Klaipėdoje. Baigęs Jūreivystės mokyklą nuo 1963 metų dirbo Lietuvos žvejybiniuose laivuose. Nuo 1984 metų jaunystę grūdino ir šiaurėje - Petropavlovsko, Kamčiatkos ir Magadano uostų žvejybos laivuose. Plaukiojo po ledinę rūsčią Beringo jūrą. Jūrai paskyrė 21 metus. Po to dar 10 metų krante - dirbo bocmanu Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos mokomajame laive „Brigita“.