Prie dirigento pulto stovės orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Baltijos Asamblėjos meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas.
Šiame „Klaipėdos muzikos pavasario“ koncerte dainuos net trys solistės: sopranai Viktorija Miškūnaitė, Gunta Gelgotė ir mecosopranas Anastasia Lebedyantseva.
Spinduliuojantis deimantas
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primadona, publikos numylėtinė, spaudos tituluojama operos gulbe V.Miškūnaitė – daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė. „Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – taip apie šią artistę atsiliepė režisierius Jürgenas Flimmas. V.Miškūnaitė net du kartus įvertinta aukščiausiu šalies teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi ir pripažinta geriausia Lietuvos metų operos soliste. V.Miškūnaitės balsu žavėjosi Leipcigo koncertų salės „Gewandhaus“ klausytojai, ji surengė pasirodymus įvairiuose teatruose bei festivaliuose Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje. Anot pačios solistės, muzika yra jos didžiausia gyvenimo aistra.
Studijavo Lietuvoje
Iš Latvijos kilusi ir Lietuvoje gyvenanti G.Gelgotė išsiskiria itin subtiliu koloratūriniu sopranu. Po studijų Rygoje ji atvyko į Vilnių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė vokalinio meno magistrantūrą. Dainininkė yra parengusi vaidmenų Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre, surengė pasirodymų su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dalyvavo keliuose „Vilnius City opera“ ir LNOBT pastatymuose. Taip pat G.Gelgotė yra aktyvi šiuolaikinės muzikos atlikėja.
A.Lebedyantseva baigė vokalo bakalauro studijas Latvijos J.Vitolio muzikos akademijoje, o solinio dainavimo magistro diplomą įgijo LMTA. Šiuo metu ji yra kviestinė LNOBT solistė.
Vadovauja dviem orkestrams
Jau antrus metus maestro M.Pitrėnas gyvena ir Lietuvoje, ir Šveicarijoje, nes, be vadovavimo LNSO, jis yra Sankt Galeno teatro vyriausiasis dirigentas. Jo vadovaujamas LNSO kasmet surengia maždaug 50 koncertų Filharmonijos Didžiojoje salėje ir kitose Lietuvos scenose, dažnai gastroliuoja užsienyje – muzikavo daugelyje Europos šalių, Japonijoje, Pietų Amerikoje, Pietų Korėjoje. Orkestrui dirigavo istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, su juo koncertavo daug žymių įvairių kartų ir tautybių atlikėjų. LNSO sukauptame repertuare – praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai ir moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros.
Tikra muzikos šventė
R.Straussas buvo ne tik talentingas austrų kompozitorius, bet ir dirigentas, subtilaus kritinio proto asmenybė, padariusi didelį poveikį savo epochos muzikos menui ir atlikimo kultūrai. Pagrindinis jo dėmesio objektas buvo milžiniškas orkestras. Kompozitorius puikiai išmanė simfoninio orkestro galimybes ir jomis naudojosi. Jis sukūrė daugiau kaip 20 stambių orkestrinių veikalų, tarp kurių – simfoninė poema „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Šio kūrinio muzikinės interpretacijos objektu tapo filosofinis Friedricho Nietzsche’s veikalas.
Kita programoje skambėsianti kompozicija – tai didžiųjų pasaulio sopranų pamėgtas vokalinis ciklas „Keturios paskutinės dainos“. Jis yra tarytum ilgametės R.Strausso kūrybos apibendrinimas, dar vienas ir jau paskutinis instrumentuotės meistro triumfas. Kūrinio solo partiją dainuos V.Miškūnaitė.
Muzikos šventę apibendrins bene žymiausios R.Strausso operos „Rožių kavalierius“ fragmentų koncertinis atlikimas. Po skandalą sukėlusių vienaveiksmių operų „Salomė“ ir „Elektra“ R.Straussas pasuko „stiliaus skaidrinimo“ link, todėl operoje „Rožių kavalierius“ tarsi juntamas „dieviškojo Mozarto“ šešėlis. Vis dėlto greta grakštaus lyrizmo ir melancholiško mąslumo išlieka R.Straussui taip būdingi netikėti siužeto vingiai, šiurkštoko humoro apraiškos. Koncerte skambės simfoninė siuita ir finalinis Sofijos, Maršalienės ir Oktaviano trio – dainuos V.Miškūnaitė, G.Gelgotė ir A.Lebedyantseva.
Naujausi komentarai