Klaipėdos dramos teatras birželio 18 d. 18 val. Žvejų rūmuose rodys paskutinį šio sezono spektaklį – Miro Gavrano „Poros“. Ta proga žiūrovų laukia staigmena – bilietai kainuos perpus pigiau.

Suprastas visur

Prieš dvejus metus rampos šviesą išvydusios „Poros“ yra trečioji šiuolaikinio kroatų rašytojo, dramaturgo M.Gavrano pjesė Klaipėdos dramos teatro scenoje. Pirmiausia buvo „Viskas apie moteris“ (rež. D.Tamulevičiūtė), tada sekė „Viskas apie vyrus“ (rež. A.Lebeliūnas). Kai autorius baigė rašyti paskutinę trilogijos dalį „Poros“, Klaipėdos dramos teatras ją ėmėsi statyti nedvejodamas. Tąsyk premjeroje lankėsi ir pats autorius, kasmet dviejose ar trijose savo kūrinių premjerose įvairiose pasaulio šalyse dalyvaujantis M.Gavranas.

„Mano populiarumo priežastis, kad kalbu apie paprastus žmogiškus santykius. Jeigu rašytojas pamiršta apie publiką ir skaitytojus, tai, laikui bėgant, jie pamiršta apie jį. Aš manau, kad visų mūsų likimas panašus, nesvarbu, kur tu gyveni – Lietuvoje, Kroatijoje, ar kur nors kitur. Jeigu į savo kūrinį perkeli tikrą emociją ir tikrą, nuoširdų humorą, tai būsi suprastas visur“, – viešėdamas Klaipėdoje kalbėjo M.Gavranas.

Statyti buvo sunku

Spektaklį „Poros“ pastatė režisierė Ramunė Kudzmanaitė, scenografiją ir kostiumus sukūrė Marijus Jacovskis, muziką – Faustas Latėnas.

Spektaklyje šeši aktoriai vaidina 24 personažus. Žiūrovai scenoje matys Eglę Barauskaitę, Rimantą Pelakauską, Reginą Šaltenytę, Vaidą Jočį, Renatą Idzelytę, Liudą Vyšniauską.

Režisierė R.Kudzmanaitė dar kūrybinio proceso metu  išsitarė, kad iš pirmo žvilgsnio pjesė atrodė lengva, be didelių dramų. Joje nagrinėjamos amžinos žmonių bendravimo problemos – vyro ir moters, dukters ir mamos, sūnaus ir tėvo santykiai.

„Bet statyti ją buvo sunku, nes šeši aktoriai vaidina po keturis personažus. Reikėjo per gana trumpą laiką surasti kiekvieno charakteristikas ir sujungti visa tai į  bendrą spektaklį“, – pasakojo režisierė.

Apie porų santykius

Koks siužetas laukia žiūrovų? Ena ir Drago nebegali pakęsti vienas kito, tačiau priversti atostogauti kartu ir kęsti savo neištikimybės pasekmes. O štai Franjo ir Ranką išskiria sugedęs kompiuteris, bet apsilankęs kompiuterių meistras Vlado prikelia ir kompiuterį, ir Ranką naujam gyvenimui. Kažkur kitur kolegų būrelį sudrebina pasklidęs gandas apie atleidimus iš darbo. Gąsdindamas pokyčiais darbe, sūnus bando gelbėti motiną nuo alkoholizmo, o jaunų žmonių trijulė – Tonis, Lada ir Marta – priversti pažvelgti atgal į savo praeitį ir į buvusį meilės trikampį, kurį paaštrina kūdikio gimimas. Čia pat policininkas tėvas trukdo dukteriai draugauti su vaikinu, ir nusamdo savo kolegą policininką, kad juos sektų, tačiau netikėtas posūkis tėvo ketinimus sužlugdo. O štai ligoninėje matome dar vieną porą – vyras bandė nusižudyti, nes nebegalėjo pateisinti žmonos lūkesčių, tačiau nepavykus savižudybei, jam tenka stoti į akistatą su žmona, kuri stulbina ir savo vyrą, ir žiūrovus.

Skaičiuoja dienas

Žiūrovai teatrui svarbiausia. Klaipėdos dramos teatro kolektyvas jau skaičiuoja dienas, kada galės grįžti į savo namus – įsikurti rekonstruotame senajame pastate Teatro g. 2; kada galės dirbti visu pajėgumu, susigrąžinti prarastą publiką, ypač vaikus.

Teatro meno vadovas režisierius Povilas Gaidys apibendrino praėjusį sezoną: „Jis buvo darbinis. Pastatėme penkis spektaklius – I.Vyrypajevo „Girti“, M.Diuras „Savanos įlanką“, Ž.Rėza „Po atsisveikinimo“, H.Ibseno „Laukinę antį“, mūsų aktoriaus Kęstučio Macijausko spektaklį vaikams „Nutikimai Smaližių šalyje“. Pastarojo spektaklio atsiradimas labai svarbus, nes kelis metus vaikus mes truputį skriaudėme. Tokios buvo sąlygos, ne visada, kada norėdavome, gaudavome Žvejų rūmų salę tiek repeticijoms, tiek spektakliams. Galvoju, kad tokiomis aplinkybėmis dirbant, praėjęs sezonas buvo normalus“.

Scenos kryžius ir premija

Anot P.Gaidžio, šiemet negalima pasigirti dideliais kūrybiniais laimėjimais, tačiau spektakliai yra geri; svarbiausia, kad gera jų dramaturgija. Meno vadovo žodžiais, labai gražu, kad repertuare atsirado klasika. H.Ibsenas apskritai Klaipėdos dramos teatre seniai bebuvęs. O klasika visada yra repertuaro puošmena, taip pat gera mokykla aktoriams. Jie tokius veikalus visada noriai vaidina.

Na, o teatro veiklą šį sezoną vainikavo aktoriaus K.Macijausko pelnytas Auksinis scenos kryžius už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (rež. D.Rabašauskas). Ir dar teatro aktorius Darius Meškauskas šiemet apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Daug gastroliavo

Šį sezoną Klaipėdos dramos teatras daug gastroliavo. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Kėdainiuose, Varėnoje, Biržuose, Rokiškyje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Šilutėje, Šilalėje, Kretingoje, Skuode parodė 41 spektaklį. Dalyvavo festivaliuose – „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje, „Žaldokynės kraštas“ Biržuose, „Lietuvos teatrų pavasaris 2015“ Kaune, D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje, Kamerinių spektaklių festivalyje Panevėžyje.

Šiek tiek žvelgiant į priekį, Klaipėdos dramos teatras su žiūrovais vėl susitiks rugpjūtyje per tradicines gastroles Palangoje. Vėliau iki metų pabaigos publikos lauks dvi premjeros: A.Juozaičio „Luizė I“, kurios darbų jau ėmėsi režisierius Gytis Padegimas, ir  P.Gaidys ruošiasi statyti E. de Filippo pjesę „Kalėdos Kupjelų namuose“.