Šiuolaikinės operos premjera

Festivalį rugsėjo 15-ąją pradės šiuolaikinės operos premjera Tai bus pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“, kuri Lietuvoje statoma pirmą kartą.

Britiškojo minimalizmo atstovas, pripažintas kino ir teatro muzikos autorius M.Nymanas ją sukūrė 1986 m., remdamasis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga. Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus – paciento, turinčio vizualinę agnoziją (mentalinį aklumą), ligos tyrimo istorija. Pagrindinį veikėją ligoje gelbsti muzika – būtent garsai ir melodijos padeda jam atpažinti aplinkinį pasaulį ir jame gyventi.

O.Sacksas apie M.Nymano operą sakė, kad „tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje“.

M.Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ yra bendras Klaipėdos koncertų salės, „Kosmos Theatre“ ir teatro „Utopia“ meninis projektas. Neurologinės operos režisierius „Kosmos Theatre” meno vadovas Žilvinas Vingelis teigė, kad „šios kamerinės operos sceninė versija – tai vizualinė ir garsinė laike kintanti gyvoji instaliacija, įtraukianti į savo pasakojimą gyvą muzikinį atlikimą, solistų darbą, lėlių teatro bei videotransliacijos sprendimus. Siužetas, tyrinėjantis garso ir vaizdo percepciją bei mentalinį aklumą, siūlo pažvelgti į sceninį veiksmą nemonumentaliai, mobiliai, kameriškai, dinamiškai, net siurrealiai. Operos siužete nėra nieko, kas įprasta klasikinių operų siužetams, o į metaforines aukštumas O.Sackso istoriją perkeliantis didingas M.Nymano minimalizmas kreipiasi į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę. Kuo mes tampame, kai mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei jį priima aplinkiniai? Ar tikrovė yra viena visiems, ar kiekvienas matome savąjį tikrovės atvaizdą?“

Garso instaliacija parke

Parke prie Klaipėdos koncertų salės rugsėjo 21-ąją bus įkurdinta garso instaliacija ir skambės koncertas.

Originalios Donato Bielkausko sukurtos garso instaliacijos „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“ idėja – sujungti savo prigimtimi skirtingą garsų turinį, tai yra industrinės Klaipėdos garsus su natūraliais Klaipėdos pajūrio gamtos garsais. Industrinis peizažas perdengiamas natūraliu gamtos kraštovaizdžiu. Negyva jungiama su gyva, tai pereinant iš vieno į kitą, tai drastiškai vienam kitą naikinant.

Uosto pramonės ir gamtos sukurtą garso architektoniką papildo autorinė D.Bielkausko muzika, kuriai būdingi etnomotyvai ir ambiento skambesys.

Instaliacija bus perteikta dviem stereosistemomis, kurios leis vienu metu skambėti A + B garso turiniui skirtingose erdvės pusėse, todėl klausytojai galės interaktyviai dalyvauti. Jie patys pasirinks, kurio šaltinio klausytis, patys koreguos garso santykio balansą, taip netiesiogiai išreikšdami savo, kaip miesto gyventojų, prioritetus.

Instaliacija laipsniškai pereis į koncertą, kuriame kartu su Donatu (akustiniai instrumentai, elektronika) pasirodys Kristijonas Lučinskas (akustiniai instrumentai, elektronika) ir Viktoras Rubežas (mušamieji).

B.Kutavičiaus muzikos teatras

Broniaus Kutavičiaus muzika – magiškas garsų ritualas, apgaubiantis klausytojus, įtraukiantis juos į muzikinį vyksmą. Ostinatinių ritmų pulsacija užburia ir panardina laike. Programoje „Kutavičiaus muzikos teatras“ režisierė ir aktorė Birutė Mar, solistė Agnė Stančikaitė ir klaipėdiečiai instrumentalistai rugsėjo 23-iąją festivalio publiką panardins į teatrališkos B.Kutavičiaus muzikos gelmes.

Koncertas-spektaklis pristatys tris B.Kutavičiaus kūrinius, sukurtus 1975–1980 m. Du iš jų – II styginių kvartetas „Anno cum tettigonia“ ir „Mažasis spektaklis“, pasak kompozitoriaus, yra tie kūriniai, „nuo kurių prasidėjo viskas. Jie žymėjo naują, visiškai naują kryptį lietuvių muzikoje“. „Kai visi Lietuvos kompozitoriai ieškojo savo kūryboje visų tų dodekafonijų, aleatonikų ir kitų šiuolaikinių skambesių, aš staiga pasukau visiškai nauju keliu...“ – teigė autorius.

„Mažasis spektaklis“ sukurtas pagal Sigito Gedos eiles. „Vienai aktorei skirtas spektaklis nėra specialių efektų pilnas reginys. Tai – santūrus kinų ar japonų teatrui artimas vyksmas, kuriame svarbūs net ir nedideli pokyčiai, pauzės“, – taip apie jį atsiliepė muzikologė Austė Nakienė.

Kvartete „Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“) B.Kutavičius atsiskleidė kaip puikus formos meistras, sugebantis ją idealiai susieti su idėja. Kūrinys struktūriškai apima 365 taktus – tiek, kiek metai turi dienų. Japonų mitologijoje žiogas yra metų simbolis.

Kantatoje „Du paukščiai girių ūksmėj“, parašytoje pagal indų poeto Rabindranatho Tagorės tekstą, girdimi laisvai skraidančio ir narvelyje tupinčio paukščių balsai. Juos perteikia gyvas ir įrašytas skambesys, naudojama aleatorinė notacija. Strykinė fortepijono technika kuria rytietišką koloritą, o specialiai paruoštas fortepijonas kai kuriose vietose skamba kaip mušamasis instrumentas.

Šviesotamsos skambesio intriga

„Šviesotamsos skambesys“ – tai rugsėjo 25-ąją skambėsianti Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa, intriguojanti net keliomis premjeromis.

Bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga bus pristatyta specialiai festivaliui sukurto Mariaus Baranausko kūrinio violončelei ir styginiams pasaulinė premjera. Taip pat bus atlikta Donato Prusevičiaus kūrinio „Hommage a Beethoven” styginių orkestrui lietuviškoji premjera.

Pastaruoju metu bene dažniausiai pasaulyje minima kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės pavardė. Prieš porą metų festivalyje „Permainų muzika“ atlikęs jos naujo kūrinio „Sielunmaisema“ pasaulinę premjerą, Klaipėdos kamerinis orkestras dabar pirmąkart Klaipėdoje įgarsins autorės opusą „Šviesotamsos trilogija“. Fortepijonui ir styginiams parašyto kūrinio solinę partiją gros charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas.

2017 m. į Klaipėdą buvo atvykęs garsus JAV kūrėjas Davidas Langas, prestižinės Pulitzerio premijos, „Grammy“ apdovanojimo laureatas. Šiemet „Permainų muzikoje“ vėl skambės gili ir emocionali jo kūryba. Tai „Prayers for night and sleep” / „Maldos prieš naktį ir miegą“ sopranui, violončelei, mušamiesiems ir styginiams. Kūrinio solines partijas atliks sopranas Lina Dambrauskaitė ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, originalaus meninio mąstymo violončelininkas Mindaugas Bačkus. Diriguos Vilmantas Kaliūnas. Šis Hamburge ir Sarbriukene gyvenantis menininkas bendradarbiauja su įvairiais Vokietijos, Lietuvos ir kitų šalių orkestrais, tačiau su Klaipėdos kameriniu orkestru pasirodys pirmą kartą.

Pažeistos simetrijos garsovaizdis

Koncertu „Pažeista simetrija“ į „Permainų muzikos“ festivalį rugsėjo 28-ąją sugrįš 2019 m. jame viešėjęs belgų kamerinės muzikos ansamblis „Het Collectief“, šiuosyk atliksiantis Mortono Feldmano – vienos spalvingiausių XX a. 7 deš. amerikietiškojo avangardo figūrų – muziką.

M.Feldmanas sukūrė originalų ir sykiu atpažįstamą stilių, kurio svarbiausiais bruožais tapo nepaprastai lėtas, ištęstas judėjimas nuo vieno atsitiktine seka pasirinkto, minimaliomis priemonėmis organizuoto muzikinio įvykio iki kito. Tokia muzika pakylėja klausytojus į kitą sąmoningumo lygį, kur tokios nepastebimos objektyvios tikrovės duotybės kaip laikas ir erdvė tampa kone apčiuopiamos.

Narkotinę haliucinaciją primenančiame beveik pusantros valandos kūrinyje „Pažeista simetrija“ M.Feldmanui pavyko sukurti mikrovisatą, kurioje trys atlikėjai kruopščiai išrašytą partitūrą groja tuo pačiu tempu, laikydamiesi kompozitoriaus nurodymo nesinchronizuoti savo partijų. Šiame eksperimentiniame garsovaizdyje – nežinia, ar atsitiktinai, ar planuotai – visiškai susilieja skirtingų instrumentų, tokių kaip fleita, čelesta, fortepijonas, vibrafonas ir metalofonas, tembrai.

Kamerinės muzikos ansamblis „Het Collectief“ susibūrė 1998 m. Briuselyje. Ansamblio repertuaro pagrindą sudaro Vienos naujosios mokyklos kompozitorių kūryba – modernizmo ištakos. Atsispirdami nuo šio tvirto pagrindo, kolektyvo nariai į savo interpretacijų lauką įtraukia iškiliausius XX a. kūrinius ir naujausias eksperimentinės muzikos kryptis. Savo programose drąsiai derindamas šiuolaikinės ir klasikinės muzikos repertuarą, taip pat įtraukdamas ir senosios muzikos adaptacijas, ansamblis dažnai sulaukia kritikų ir publikos liaupsių.

Nuolat rengiantis koncertus daugelyje Belgijos koncertų salių „Het Collectief“ dažnai gastroliuoja ir užsienio šalyse – Nyderlanduose, Prancūziijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Maltoje, Kipre, Peru, Brazilijoje, Honkonge.

Aidės miestų simfonijos

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) programa „Miestų simfonijos“, skambėsianti rugsėjo 30-ąją, tikėtina, taps festivalio garsine kulminacija. Ypač ryškūs ir saviti bus jos kūriniai ir solistai – vokalistė Kristina Žaldokaitė, aktorius Darius Meškauskas ir dirigentas, LNSO meno vadovas Modestas Pitrėnas.

„Siekiu, kad mano muzika būtų išraiškinga, emocionali ir koncertiška“, – yra sakęs kompozitorius Vytautas Barkauskas. Šiemet jam būtų sukakę 90 metų, tačiau talentingas kūrėjas jubiliejaus nebesulaukė... Kompozitoriai išeina, bet jų muzika lieka skambėti, tad koncerte bus atliktas vienas žinomiausių V.Barkausko simfoninių opusų „Konzertstück für Orchester“.

Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“ – tai pačioje XX a. pradžioje sukomponuotas didingas himnas žmogaus valiai, protui, ekstazei, kurią sukelia kūrybos džiaugsmas. Poemos muzika trykšta aistra, pakiliais jausmais ir veržlia energija. Joje vyrauja dvi kontrastingos emocinės būsenos, kurias A.Skriabinas vadino „didžiausiu subtilumu“ ir „didžiausiu grandioziškumu“.

Antroji koncerto dalis – tai du simfoniniai kūriniai apie miestus. Pirmasis jų – pripažinto šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono „Beijing Harmony” / „Pekino harmonija“. Kompozitorius pasakojo, kad jis buvo paprašytas sukurti kompoziciją, kuri atspindėtų asmeninius įspūdžius apie Kiniją. „Ir pats gyvenu nemažame mieste – Niujorke, bet buvau priblokštas Pekino, kuris pasirodė dar didesnis. Kiekvienas miestas sukuria tam tikrą harmoniją ar sąskambių sekas. Mums atrodo, kad jie triukšmingi, bet miestai turi ir savo meditacines erdves. Pekine mane pakerėjo Aido siena – Dangaus šventyklos dalis, atspindinti garsą taip, kad balsai ataidi nuo vienos statinio pusės iki kitos“, – pasakojo M.Gordonas.

Kompozitorius ir režisierius Heineris Goebbelsas – nepaprastai ryškus šiuolaikinės muzikos ir teatro atstovas, kuriantis utopinį, socialinį multimedijos teatrą, stūksantį ant aukštosios kultūros griuvėsių.

„Surrogate Cities” / „Surogatiniai miestai“ – tai šio kūrėjo bandymas iš įvairių pusių pažvelgti į didmiesčio fenomeną. „Aš neketinau atkurti miesto visumos ar parodyti jį stambiu planu, iš arti; mano intencija – pabandyti miestą perskaityti kaip tekstą ir išversti šiek tiek jo mechanikos bei architektūros į muzikos kalbą“, – teigė autorius.

Koncerte bus atliktos dvi H.Goebbelso kūrinio dalys: „The Horatian – Three Songs“ / „Trys Horacijaus dainos“ ir „Surrogate“ / „Surogatinis“.

Ketvirtoji ritmo žaidimų serija

Festivalio edukacinėje programoje „Ritmo žaidimai IV“ vėl susijungs dvi meno rūšys – muzika ir teatras. Pastarajam atstovaus aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius, suteiksiantys programai žaismingumo, patrauklumo ir suprantamumo. Kartu su aktoriais ir perkusininku Edmundu Federavičiumi mažieji klausytojai keliaus po skirtingus kontinentus, aplankydami Ispaniją, Argentiną, Japoniją ir Afriką. Vaikai bus supažindinti su šių tautų mušamaisiais instrumentais ir patys galės tapti aktyviais renginio dalyviais. Siekiama, kad išbandę įvairius instrumentus, pažinę ritmą, jie norėtų patys muzikuoti, aiškiau suprastų ir labiau pamėgtų muziką.

Ritmas yra muzikos pagrindas, todėl pirmiausia reikia vaikams suteikti žinių, kurios atvertų jiems kelią į tolesnį garsų pasaulį, parodyti, kokie ritmai, mušamieji instrumentai skamba skirtingų pasaulio tautų kultūrose.

Edukacinė festivalio programa „Ritmo žaidimai IV“ vaikus suburs spalio 5 d. 12 ir 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė.

Jaudinanti kelionė laiku

Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ sugrįš į festivalį „Permainų muzika”, kad jo finaliniame koncerte spalio 7-ąją pristatytų programą „Vortex Temporum”.

Koncerto pradžioje skambės Vokietijoje gyvenančios lietuvių autorės Dianos Čemerytės kompozicija. Joje kompozitorė subtiliai derina Johanno Sebastiano Bacho muzikoje rastas inspiracijas ir šiuolaikinės muzikos išraiškos priemones. Po šio kūrinio „Synaesthesis“ panardins į prancūzišką garsovaizdį – spalvingą prancūzų kūrėjų Sylvain Marty ir Régis Campo garsinę vaizduotę.

Antrojoje koncerto dalyje bus atliktas Gérardo Grisey kūrinys „Vortex Temporum”. „Išgirsti G.Grisey muziką reiškia leistis į garsinius nuotykius, kurie jūsų ausis pakeis amžiams“, – kadaise taip apie vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių, prancūzų spektralisto G.Grisey muziką rašė „The Guardian“. Neapdorotas ir kartu ištobulintas, griežtai struktūruotas, tačiau trykštantis laukine energija – toks yra šio kompozitoriaus opus magnum, trijų dalių jaudinanti kelionė garsu „Vortex Temporum“ fortepijonui, styginiams ir pučiamiesiems. Šis kūrinys – savotiškas kompozitoriaus testamentas, garso ir laiko formatų meditacija, kurios pradinis sunkiai atpažįstamas motyvas pasiskolintas iš Maurice’o Ravelio baleto „Dafnis ir Chlojė“.

Vilniaus miesto ansamblio vardą ir paramą užsitikrinęs „Synaesthesis“ vykdo aktyvią koncertinę veiklą, prisistatydamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių publikai. Jo profesionalumas, atvirumas įvairioms meno sintezės formoms, nuoširdumas atliekant įvairaus pobūdžio akademinius bei eksperimentinius kūrinius traukia ir žavi klausytojus. Tuo klaipėdiečiai įsitikino prieš kelerius metus per šio ansamblio debiutinį pasirodymą Klaipėdos koncertų salėje.

Festivalio rengėjai kviečia priimti naujas patirtis ir atsiverti pokyčiams kartu su „Permainų muzika“. Koncertų pradžia – 18.30 val.