Tokio festivalio miestas dar nematė. Didelė dalis žiūrovų tikino patyrę džiaugsmo ir aplankę daugiau įdomių renginių nei per Jūros šventę.

Visą savaitgalį Teatro aikštė vėl buvo judri ir pilna žmonių iki pat nakties. Veiksmo būta ir Danėje. Tai buvo dienos ir ilgi vakarai, kurių metu vaikai suprato svetimšalius suaugusiuosius, o brandūs žmonės virto vaikais.

Šviesos, formos, neįtikėtini garsai, ugnis ir fejerverkai bylojo apie tą patį, ką nuo antikos laikų kalba teatro žmonės, – meilę, draugystę, aistras.

Nors festivalis traukė klaipėdiečius, tačiau ne visi grįžo namo patenkinti. Dalis žmonių liko neprisigrūdę prie artistų, mat kai kurie vaidinimai vyko tiesiog ant Teatro aikštės grindinio, tad pernelyg arti susispietę žiūrovai nepaliko galimybės kitiems patirti malonumo.

Internete užvirė diskusijos: vieni peikė organizatorius, nepasirūpinusius artistų scena, kiti tvirtino, kad gatvės teatrai tik taip ir vaidindavo šimtus metų. Galbūt, apsupę aktorius platesniu ratu, žiūrovai būtų likę patenkinti, bet noras būti arčiau nepaliko tokių vilčių pavėlavusiesiems.

Vis dėlto šių metų festivalį bus sunku pakartoti. O jei taip atsitiks, Klaipėda turės rimtą pretekstą didžiuotis ne vienintele metuose švente. Žiūrovų gausa parodė, jog klaipėdiečiai ilgisi įdomių, išradingų, turiningų renginių.