Pereiti į pagrindinį turinį

Fotografijos aistruoliams – „amžinųjų atvaizdų“ edukacinės dirbtuvės

2019-02-22 08:40
DMN inf.

Didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusios fotomenininko Artūro Šeštoko parodomosios šlapio kolodijaus fotografijos technikos dirbtuvės, vasario 9-ąją surengtos Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) šį šeštadienį 14 val. ten pat vėl suburs fotografijos entuziastus.

Daivos Gasiūnaitės-Šeštokienės nuotr.

Klaipėdietis fotomenininkas A.Šeštokas analogine fotografija domisi seniai, tačiau prieš trejus metus jo dėmesį patraukė šlapio kolodijaus fotografijos technika. Pasitelkęs šį archajišką metodą, fotomenininkas kuria vadinamus ,,amžinus atvaizdus“ – ambrotipus („ambro“ lotyniškai – „amžinas“, „nemirtingas“).

Ambrotipas – tai sudėtingo cheminio proceso metu ant stiklo plokštelės gaunamas vienetinis pozityvus fotografijos atvaizdas, stebėtinai atsparus laiko poveikiui. Šlapio kolodijaus (wet collodion plate) fotografijos metodas sukurtas Frederico Scotto Archerio 1851 m. Tai kur kas tobulesnis būdas už prieš tai buvusias dagerotipijos ir kalotipijos technikas, nes buvo pasiektas didesnis emulsijos jautrumas, tapo patogiau apdoroti plokšteles. Metodas buvo paplitęs tris dešimtmečius, kol atsirado sausos plokštelės, kurių nereikėjo apdoroti iškart po fotografavimo. Šlapio kolodijaus metodas buvo pamirštas. Ir vis dėlto XX a. pradžioje fotografai jį atrado iš naujo – ne tik kaip istorinę techniką, bet ir kaip originalią, išskirtinę fotografijos išraiškos priemonę. Proceso metu atsirandantys įvairūs artefaktai (dėmės, taškai, išsiliejimai) tampa „meninėmis“ klaidomis, nukrypimais, kurie papildo atvaizdą ir suteikia fotografijai išskirtinumo.

Vienos fotografijos ant stiklo – ambrotipo – sukūrimas trunka apie 30 minučių. Edukacinio užsiėmimo metu A.Šeštokas ne tik trumpai apžvelgs šio metodo atsiradimo istoriją, bet ir pademonstruos visą šlapio kolodijaus fotografijos kūrimo procesą: pradedant apšvietimo sukūrimu, fotografavimu iki galutinio stiklo plokštelės fiksavimo. Fotomenininko turimos priemonės leis stebėti net patį fotografijos ryškinimo procesą, dėl šviesos poveikio įprastai slepiamą tamsiame kambaryje.

Užsiėmimas nemokamas, registracija nebūtina. Projektą remia Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų