I.Simonaitytės literatūrinės premijos tradicija užgimė 1987 m., kai Klaipėdos rajono „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius pasirašė sutartį dėl premijos steigimo. Pirmuoju laureatu tapo rašytojas R.Sadauskas už romaną „Ežerėnų papartis“. Nuo tol iš 31 premijos tik 21 įteikta už prozą, 10 – už poeziją. Lygių galimybių paritetas neišlaikytas: tik dešimt laureatų – moterys.

I.Simonaitytės literatūrinės premijos laureatas pagal tradiciją paskelbiamas ir apdovanojamas Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje, artėjant rašytojos gimtadieniui (sausio 23 d.).

Iki 2010-ųjų premijos mecenatai buvo bendrovės, privatūs asmenys, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, biblioteka, kol 2011 m. I.Simonaitytės bibliotekos direktorius J.Šikšnelis ir UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas, kultūros mecenatas R.Cibauskas pasirašė penkerių metų rašytojos premijos rėmimo sutartį. 2016 m. sutartis buvo pratęsta dar penkeriems metams, padidinant premiją iki 2 000 eurų.

Šiemet I.Simonaitytės literatūrinei premijai buvo pateikti šie kūriniai: Stasio Miliuko „Nuo senovės ir viduramžių iki Žalio velnio“, Sauliaus Šaltenio „Kalės vaikai“, dviejų veiksmų dramos rankraštis, Vytauto Stulpino eilėraščiai „Vakarijos“, Vlado Zenkevičiaus studija „Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923 m.“, Romo Daugirdo esė „Rūke įšalusios dulkės“, Eglės Gudonytės romanas „Atversta ir apversta“, S.Poškaus eilėraščiai, trumpos istorijos vaikams, tėvams ir seneliams „Varškėčių skaitiniai“, „Uogienės skaitiniai“, „Palėpės skaitiniai“, „Bambuko pagaliukai“ bei „Baltijos valdovė“, Salio Šemerio atsiminimai „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“, Mindaugo Jono Urbono romanas „Šimtmečių melancholija“. Komisijos narių dėmesį patraukė S.Šaltenio, E.Gudonytės, S.Šemerio, S.Poškaus ir M.J.Urbono kūriniai. Galutiniam balsavimui buvo atrinktos E.Gudonytės, S.Poškaus ir M.J.Urbono kandidatūros. Šeši iš septynių komisijos narių balsavo už tai, kad 32-oji I.Simonaitytės literatūrinė premija būtų skirta S.Poškui.