Praėjusią savaitę Klaipėdos kultūros fabrike ir kitose viešose erdvėse vyko daugelį miestiečių nustebinę teatriniai pasirodymai. Tai – Klaipėdos jaunimo teatro organizuoto festivalio „Jauno teatro dienos“ renginiai, perkėlę scenos menus į netikėtas erdves – Senąjį turgų, geležinkelio stotį, Laikrodžių muziejų ir prekybos centrą „Herkaus galerija“. Festivalis ne tik priartino teatrą prie žiūrovų, bet ir savaitei sujaukė ramų uostamiesčio kultūrinį gyvenimą.

Nors JTD festivalis jau baigėsi, tačiau išskirtinai sklandžiai ir kūrybingai vykęs renginys vis dar sulaukia atgarsių tiek tarp dalyvių, tiek viešojoje erdvėje. Norėdami suprasti šių metų JTD sėkmės priežastis festivalio organizatoriai paprašė 3 renginyje dalyvavusių teatro profesionalų – Andriaus Jevsejevo, Vido Bareikio ir svečio iš Prancūzijos Jean-Cyril Vadi - aptarti savo įspūdžius iš ketvirtųjų „Jauno teatro dienų“.

Andrius Jevsejevas – teatrologas, teatro kritikas, festivalyje dalyvavęs kartu su profesionalių kritikų komanda ir prisidėjęs prie kūrybinių dirbtuvių metų kurtų pasirodymų, kurie vėliau buvo pristatyti įvairiose Klaipėdos vietose.

Trumpai pakomentuokite šių metų festivalį, kuo jis išskirtinis?(aut.)

A. J.: Nujaučiu, kad iš mano – užkietėjusio skeptiko – lūpų tai gali skambėti mažų mažiausiai įtartinai, bet įspūdžiams, idėjoms ir emocijoms po festivalio nėmaž neslūgstant nepasikuklinsiu: Klaipėdos jaunimo teatro organizuotos ketvirtosios „Jauno teatro dienos“ – turbūt gyviausias, dinamiškiausias ir intensyviausias lietuviškas teatrinis renginys, kuriame yra tekę dalyvauti. Ir nors prieš festivaliui prasidedant kilo daug abejonių dėl, kaip tada, rodės, itin rizikingo festivalio formato, dabar sakyčiau, kad rengėjams bei dalyviams jį įgyvendinti pavyko kone tobulai. Festivalyje puikiai derėjo viskas: keturios dienos, penkios viešos erdvės ir kasdien besikaitaliojančios režisierių, kritikų-dramaturgų bei aktorių komandos, bandančios kūrybiškai įveikti vis kitas temas.

Koks jūsų, kaip kritikų komandos nario, indėlis į festivalį? Galbūt tai buvo nauja kūrybinė patirtis?

A.J.: Negaliu kalbėti už kitus festivalio dalyvius ar pasirodymuose besilankiusią publiką, tačiau begalinę „Jauno teatro dienų“ naudą pajutau ir asmeniniu, ir profesiniu lygiu. Asmeniškai, toks spontaniškas, gaivališkas bei energingas festivalinis vyksmas sudarė visas prielaidas įveikti (bent laikinai) aibę vidinių kompleksų, kūrybiškai susipažinti su keliomis dešimtimis įdomių, ambicingų jaunų žmonių. Svarstant profesiniu lygiu, visas festivalis buvo nusėtas netikėtų atradimų: nuo pavienių aktorių bei režisierių, iki būtent šiose „Jauno teatro dienose“ neabejotinai susiformavusios savotiškos komunos, apie kurios trūkumą vis viltingai prabyla tai vienas, tai kitas kolega; nuo naujų kolaboracijų ar planų ateities projektams, iki nuostabiai teatrinę materiją festivalyje „pagavusių“ ir fiksavusių fotografų.

Kokius taisytinus „Jauno teatro dienų“ aspektus vis dėlto įžvelgiate?

A.J.: Įžvelgiu bene vienintelį trūkumą (kurio turbūt net trūkumu nepavadinčiau – veikiau jau netobulumu): stebint vienas kito darbus, besidalijant idėjomis, polemizuojant tiek atskirais darbais, tiek vakarop vykusiose diskusijose bei aptarimuose, nejučia kiek apleidome tą tikrąjį, atsitiktinį žiūrovą. Nepaisant to, „Jauno teatro dienos“ – vis dar nepaleidžia, festivalio užkurtas gaivalas ir kūrybinga atmosfera niekur nedingsta ir verčia permąstyti ir ankstesnius darbus bei ilgą laiką ramybės nedavusias idėjas. O tokie dalykai taip dažnai nenutinka.

Jean-Cyril Vadi (Prancūzija) - dramaturgas – režisierius nuolat dalyvaujantis Lietuvos ir Prancūzijos kūrybinio bendradarbiavimo projektuose. J.C. Vadi festivalyje buvo vienas iš kūrybinių dirbtuvių metu aktorių grupėms vadovavusių režisierių.

Įvertinkite JTD festivalį savo tarptautinės kūrybinės praktikos kontekste.

J.-C. V.: Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio jauniems aktoriams skirtas festivalis, kuriame dalyvavau kaip režisierius. 2000-2004 m. buvau vienas iš Jauno Europos Teatro Susitikimų (Rencontres du Jeune Théâtre Européen) organizatorių, tačiau tuose susitikimuose būtent režisieriai turėjo labai daug galios - nuo jų priklausė beveik visa aktorių raiška. „Jauno Teatro Dienos“ mane sužavėjo savo paprastumu - aktorius, režisierius ir renginio sumanytojas Valentinas Masalskis dalyvius kvietė kurti laisvai ir išlikti atvirais dialogui.

Kokie organizatorių pasirinktos kūrybinių dirbtuvių sistemos pranašumai?

J.-C. V.: Į Jauno Teatro Dienas pakviesti režisieriai, aktoriai bei kritikai kiekvieną dieną skirtingose miesto vietose kūrė tam tikras teatro oazes. Čia nebuvo jokios ideologijos ar demagogijos, išankstinio nusistatymo ir skambių žodžių siekiant pakeisti pasaulį - tik meilė teatrui, nuolankumas mus nustelbiančių dalykų akivaizdoje ir nenumalšinamas troškimas atrasti, praplėsti akiratį, atsiverti kitam ir savo slaptoms vidinėms erdvėms.

Vidas Bareikis – režisierius, dainininkas, LMTA vaidybos I kurso vadovas. Festivalio metu kartu su Klaipėdos universiteto Menų akademijos profesoriumi Valentinu Masalskiu dalyvavo kūrybinių mainų programoje – savaitės laikotarpiui apsikeitė vadovaujamų vaidybos kursų studentais.

Kokia jūsų manymu yra kūrybinio bendradarbiavimo nauda tiek LMTA, tiek KU MA studentams?

V. B.: Šį bendradarbiavimą labai tiksliai apibūdino viena mano studentė – „Akademijos be konkurencijos“. Dažniausiai tokie kūrybiniai mainai neįvyksta dėl baimės ar nepasitikėjimo kitais, bet šiuo atveju manau įvyko precedento neturintis įvykis. Jo nauda yra akivaizdi, nes buvo sudrumsti jau per pirmuosius metus nusistovėję tiek vieno, tiek kito kursų „vandenys“ - buitis, rutina, mokymo sistema. Taip pat, abu kursai paragavo kitos teatro sistemos ir tai parodė plačias galimybes į tolimesnį progresą. Žinoma, kad kiekvienas dėstytojas formuoja kolektyvą pagal savo metodiką, bet manau ši koloboracija puikiausiai atspindi dabartinį laiką, kai galima dirbti bendradarbiaujant, nelipant vieni kitiems per galvas, o siekiant bendro kelio į pažinimą.

Kokia galima šių kūrybinių mainų perspektyva? Ar numatomas projekto tęstinumas?

V. B.: Taip, apie projekto tęstinumą dar JTD metu sutarėme su V. Masalskiu. Džiugu, kad šioje stovykloje užsimezgusi draugystė bus pratęsta jau šią vasarą Klaipėdoje. Abu kursai susitiks dviejų savaičių kūrybinėje stovykloje, kur pradės darbą ties nauju darbu. Stovyklos metu studentai dirbs su abiem kursų vadovais, o vėliau išsiskirs ir pristatys du savarankiškus spektaklius. Tikiuosi, kad ši iniciatyva pasitarnaus kaip palengvinimas kitiems siekiantiems naujų tobulėjimo galimybių bei komunikacijos kelių. Juk vos per savaitę pasiekti rezultatai rodo, kad tokie mainai ne tik naudingi, bet ir produktyvūs.

Penktosios „Jauno teatro dienos“ numatomos 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Tikimasi, kad tarptautinis festivalis išlaikys kūrybinių dirbtuvių formatą ir Klaipėdos publikai pristatys dar daugiau įdomių darbų iš Lietuvos ir užsienio.