P.Čaikovskio koncentratas

1892 m. kurdamas „Jolantą“ kompozitorius nerimavo, kad po paskutiniojo didelio darbo, operos „Pikų dama“, jis prarado kūrybinį pajėgumą. Bet jau pirmasis „Jolantos“ pastatymas ir kiti ėję po jo publikos buvo sutikti su dideliu palankumu. Pirmąjį šios operos pastatymą už Rusijos ribų, Hamburge, Vokietijoje, 1893 m. dirigavo Gustavas Mahleris.

„Jolanta“ yra keista ir sunki opera jos statytojams, gimusi, kai kompozitorius jau buvo sukūręs didžiuosius savo šedevrus. Dėl to ir sunki – joje visų P.Čaikovskio opusų koncentratas“, – sakė vienas iš šios operos dirigentų Tomas Ambrozaitis. Jį papildė dirigentas statytojas Alexandras Khaindrava: „Tai – viena sunkiausių operų – dirigentui, režisieriui, scenografui. Ją lengva pastatyti banalią, bet mūsų tikslas Klaipėdoje – išvengti šios klaidos. Manau, kad pavyko.“

Originalus tekstas

Klaipėdos muzikiniame teatre ši, Lietuvoje vos kelis kartus statyta opera, suskambėjo naujai ir niekuo nepriminė prieš ją buvusių pastatymų. Pasirinkusi „Jolantą“, kūrybinė komanda nutarė atitaisyti istorijos tėkmėje jai padarytą skriaudą. Į sovietmečiu cenzūros apkarpytą operą pirmą kartą sugrąžintas originalus tekstas.

„Jolantos“ siužetas pasakoja uždarame sode gyvenančios gražios, bet aklos princesės praregėjimo istoriją. Tarybiniais metais opera nukentėjo nuo cenzorių rankos ir tapo pasakaite vaikams. Anot naujojo pastatymo režisieriaus Raimundo Banionio, pasidarbavus cenzoriams, operos prasmė buvo iškraipyta: „Pasakiškoje operos versijoje Jolantos aklumas tapo fiziniu vietoj dvasinio.“

„Ši opera yra psichologinis rebusas, – režisierių papildė T.Ambrozaitis. – Muzika režisūrinių sprendimų nesiūlo, priešingai – čia viskas apversta veidrodžio principu. Jolanta iš tiesų yra reginti, o visi kiti – akli.“

Šviesos scenografija

Atsivėrus naujam operos prasmės klodui, neišvengiamai keitėsi ir jos režisūriniai sprendimai. „Statydami „Jolantą“, tiek jais, tiek scenografija siekėme byloti apie tikrojo, giliojo regėjimo specifiką. Tai alegorinis pasakojimas apie Dievo paieškas savyje ir mus supančiame pasaulyje. Abstrakti scenografija pabrėžia Jolantos išskirtinumą, jos pasaulio suvokimo savybes. Aplinkinių siekis „pagydyti“ Jolantą, priversti ją praregėti iš tiesų tėra noras sumenkinti jos dvasingumą ir paversti ją minios dalimi“, – samprotavo režisierius.

Vienas įspūdingiausių pastatymo aspektų – siurrealistinė scenografija, nuausta iš videoprojekcijų ir primenanti 3D šviesų paveikslus. „Jolantos vaidmuo sunkus, muzika ir tekstas nepadiktavo visų personažo spalvų, tad man atspirtimi tapo scenografija, – pripažino viena iš Jolantos vaidmens atlikėjų, žymi operos solistė Viktorija Miškūnaitė. – Šis spektaklis yra simbolistinis kūrinys, kupinas užuominų ir nuojautų, tarsi koks vidinis trileris.“

Tarptautinė partnerystė

Ryškiausią savo 30-ojo rudens premjerą teatras pristato drauge su tarptautine agentūra „Zav Arte Classic Agency HB“. „Jolanta“ pastatyta drauge su jos menininkais – ukrainiečiais atlikėjais.

Jie operoje pasirodys pirmųjų trijų premjerinių spektaklių metu, vėliau svečius pakeis Klaipėdos muzikinio teatro solistai.

Su Čekijoje reziduojančiu gruzinų kilmės dirigentu A.Khaindrava ir režisieriumi R.Banioniu operą „Jolanta“ Klaipėdos muzikiniame teatre pastatė kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, choreografė Vesta Garbštaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas. Opera atliekama rusų kalba.