Sausio mėnesį Klaipėdos "Varpo" gimnazijoje vyko paskutinis Kristijono Donelaičio metams skirto projekto renginys "Jau saulelė...". Šventė maloniai nustebino visą gimnazijos bendruomenę ir leido dar kartą įsitikinti, kad lietuvių literatūros klasiko kūryba nesensta.

Man, kaip buvusiai šios gimnazijos auklėtinei, jis paliko didelį įspūdį ne tik dėl to, kad su šio rašytojo kūriniu "Metai" teko praleisti daug laiko ruošiantis egzaminams, bet ir todėl, kad pamačiau tai, ko per ketverius savo mokslo metus gimnazijoje nebuvau mačiusi ar apie ką nebūčiau galėjusi pagalvoti.

Renginys prasidėjo mokytojų V.Skliuderienės, V.Beniulienės, V.Zykienės ir gimnazijos mokinių kurtu filmuku, kuriame skirtingų metų laikų filmuotus vaizdus lydėjo mokinių skaitomas K.Donelaičio tekstas. Buvo gražu ir žiūrėti, ir klausytis.

Kitas labai nustebinęs pasirodymas buvo gimnazijos mokytojų – vyrų – skaitomas K.Donelaitis. Buvo nuostabu mokyklos vyriškąją kompaniją, tarp jų ir direktorių V.Kuzliakiną, pamatyti kitokiame amplua, kur jie dėsto ne vadovėlines, bet gyvenimo pamokas, kurias užrašė lietuvių literatūros klasikas.

Visi žinome, kad K.Donelaitis yra vienas mūsų kultūros švyturių. Vienas didžiausių jo kūrinių – poema "Metai" nėra lengvai skaitoma, jos neįmanoma įveikti ir suprasti per vieną vakarą. Tą pabrėžė ir mokytoja V.Beniulienė, kuri per renginį sakė, jog K.Donelaitį reikia skaityti visą gyvenimą.

Mano nuomone, jo kūryboje kaskart įmanoma atrasti kažką naujo. Juk šis kūrinys yra klasika, o klasika nesensta.