Keturi prizai – už „Tėvą“

Geriausia festivalio režisiere pripažinta Mara Kimelė (Latvija), Klaipėdos dramos teatre šį rudenį pastačiusi Augusto Strindbergo psichologinę dramą „Tėvas“. Už pagrindinį rotmistro Adolfo vaidmenį šiame spektaklyje apdovanotas ir geriausiu festivalio aktoriumi tituluotas Darius Meškauskas. Geriausia aktore tapo Aldona Bendoriūtė, tame pačiame spektaklyje sukūrusi rotmistro žmonos Lauros vaidmenį. Geriausia jaunąja aktore vertinimo komisijos išrinkta Karolina Kontenytė, šioje dramoje vaidinanti dukterį Bertą.

Šiemet D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje per mėnesį šalies teatrai parodė 15 spektaklių suaugusiesiems ir keturis vaikams, iš jų devynis – premjerinius, tarp jų – ir Klaipėdos dramos teatro „Tėvas“.

Žymios kraštietės, iš Varėnos kilusios režisierės D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymo renginys pirmadienį vyko Varėnos kultūros centre, kur nuo rugsėjo 30-osios buvo rodomi festivalio spektakliai.

Vertino komisija

Festivalį vainikavo iškilminga geriausių scenos kūrėjų apdovanojimo ceremonija, kurios metu 12-os festivalio nominacijų laureatams įteikti apdovanojimai – menininkės Violetos Ganusauskienės sukurtos skulptūros. Spektaklius vertino garbinga komisija: D.Tamulevičiūtės draugė, bendražygė, kraštietė, teatro pedagogė, režisierė doc. Elena Savukynaitė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė, pedagogės Joana Grigaitienė ir Gailutė Giedraitienė, scenaristas, režisierius, D.Tamulevičiūtės giminės atstovas Eugenijus Guntulionis ir komisijai vadovavęs režisierius ir aktorius Algimantas Pociūnas.

Daugiausia prizų – net keturi – iškeliavo į Klaipėdos dramos teatrą, po du prizus išsivežė Cezario grupė ir Vilniaus teatras „Lėlė“, po vieną atiteko Klaipėdos jaunimo teatrui (geriausiu jaunuoju aktoriumi tapusiam klaipėdiečiui aktoriui Donatui Želviui už šauktinio vaidmenį spektaklyje „Šauktiniai“, režisuotame Pauliaus Pinigio), Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, Vilniaus mažajam teatrui ir „Teatriukui“.

Taip, kaip reikia

Geriausia festivalio aktore pripažinta A.Bendoriūtė, dėkodama už įvertinimą, kalbėjo: „Džiaugiuosi, kad gyvenime teko laimė būti mokomai D.Tamulevičiūtės. Ir pirmajame aktoriaus meistriškumo kurse, ir po dešimties metų pertraukos aš jos bijojau, bet kartu ir labai džiaugiausi dėl kiekvieno jos griežto, bet teisingo žodžio. Ir vėliau, kai jos netekome, po premjerų pagalvodavau: „O ką pasakytų Dalia?..“ Ačiū, kad padrąsinote. Ačiū už įvertinimą.“

Geriausiu festivalio aktoriumi tapęs D.Meškauskas pripažino, kad iš septynis kartus vaidinto „Tėvo“ spektaklis Varėnoje buvo pats geriausias: „Teatre kiekvieną kartą vaidini iš naujo. Todėl labai svarbus susitikimas su žiūrovais. Žiūrovams šiame procese skiriama ne mažesnė funkcija nei aktoriams. Jūs, Varėnos publika, tikrai labai padėjote, kad suprastume, kaip iš tikrųjų šį spektaklį reikia vaidinti.“

Aistringa drama

A.Strindbergo dramą „Tėvas“ režisavusi M.Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. Nors ši pjesė parašyta prieš 128 metus, jausminį, aktorinį teatrą kurianti režisierė mano, kad šis klasikinis veikalas aktualus ir šiandien: „Aistringa, ryški drama. Kaip vyras, taip ir moteris joje atkakliai stengiasi pasiekti tarpusavio supratimo. Ir, man regis, tai labai svarbu. Mes stebimės, kodėl negali bendros kalbos surasti skirtingos tautos, skirtingų religijų atstovai. Tai vyksta ir šeimose. Sudėtingas bendravimas, kankinantys pojūčiai. Žmonės randa sprendimus per išgyventus sunkumus. Arba neranda. Ši tema yra viena svarbiausių pjesėje ir mūsų spektaklyje taip pat. Apie tai svarbu kalbėti.“

Pagrindiniams vaidmenims pasirinkdama aktorius A.Bendoriūtę ir D.Meškauską, režisierė sakė tiesiog intuityviai pajutusi, kad būtent tarp jų gali užsimegzti reikalinga sceninė partnerystė.

Pjesė ir spektaklis publikai formuluoja aibę klausimų. Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pamažu ima tolti? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine susikalbėjimo kliūtimi? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui paskelbiame vienas kitam ir atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? Kodėl ima kurti pragarą vienas kitam? A.Strindbergas tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutinę šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančia neapykanta.

Spektaklis – anšlaginis

Klaipėdietės teatrologės Jūratės Gigaitienės teigimu, „latvių režisierei M.Kimelei pavyko spektaklyje „Tėvas“, tolygiai paskirsčius jėgas, atskleisti autoriaus keliamas idėjas, suburti skirtingų kartų ir teatrinių mokyklų aktorius į vieningą ansamblį ir kartu šiek tiek pajudinti Klaipėdos dramos teatro mechanizmą naujų atradimų ir pozityvių pokyčių link“. Teatrologės pastebėjimu, „ne visada nauji vardai ir garsūs titulai garantuoja tikrąjį atsinaujinimą su aukštai iškelta menine kartele. Tačiau šį kartą gaivus skersvėjis iš šalies buvo prasmingas, nes į spektaklį įnešė gaivos, netikėtumo, o į patį teatrą – radikalių pokyčių galimybę. Išskirtinai tradicine leksika be madingų šiuolaikinių ornamentų įprasmintas režisūrinis sprendimas neatrodo senamadiškas, suskambėjo gyvai ir įtaigiai“.

„Tėvo“ premjera Klaipėdos dramos teatre įvyko rugsėjį. Nuo tol į spektaklį šiemet išpirkti visi bilietai. Jų nebėra ir į spektaklį, vyksiantį lapkričio 4-ąją, ir į du spektaklius gruodį. Dėl tokio anšlago teatras paskelbė du papildomus spektaklius: A.Strindbergo drama dar bus rodoma lapkričio 23 ir 30 dienomis.