Jotvingiai – baltų gentis, gyvenusi dabartinės Lenkijos ir pietinės Lietuvos teritorijoje. Paslaptinga ji buvo laikoma todėl, kad apie jotvingius turėta labai mažai medžiagos.

Milžiniškas proveržis šioje žinių spragoje įvyko prieš kelerius metus, kai policija Lenkijoje susekė nelegaliai prekiavusius archeologiniais artefaktais asmenis.

Metalo ieškikliais apsiginklavę juodieji archeologai, lenkai pelnėsi rausdami kapinyną jotvingių žemėje. Šios vietos mokslininkai nežinojo.

Pareigūnai sugaišo porą metų, kol padedami archeologų rado vietą, kurią nusiaubė nusikaltėliai.

Klaipėdoje parodą pristatęs archeologas dr. Jerzy Siemaszko pasakojo, kaip sudėtinga buvo rasti šį kapinyną. Tai buvo raistų ir tankių miškų apsupta vieta. Vėliau mokslininkai ieškojo atsakymo, kaip ši vieta per šimtmečius liko neišarta ir suprato, kad beveik tūkstantį metų ten ošė seni miškai, kurie niekada nebuvo sunaikinti. Tai ir apsaugojo kapinyną.

Ėmęsi tyrinėti kapinyną Krukuveke (lenk. Krukówek), esantį maždaug už 15 km nuo Suvalkų, archeologai apstulbo, nes kiekviename centimetre jie aptikdavo radinių.

Ištyrę nedidelę ploto dalį jie jau turėjo tiek artefaktų, kad galėjo kalbėti apie materialinį ir dvasinį šios seniai išnykusios baltų genties paveldą.

Klaipėdos pilies muziejuje apsilankę klaipėdiečiai parodos aprašyme ras informaciją, kad jotvingiai X–XIII a. savo mirusiuosius degindavo, o pelenus kartu su įkapėmis išpildavo tiesiog ant žemės tam skirtame lauke. Dalį įkapių jie ten pat palikdavo nesudegintų, tačiau gyvieji šių daiktų panaudoti nebegalėdavo: ginklai būdavo sulaužomi, indai sudaužomi.

Kapinynas aptiktas labai negiliai, bet pasklidęs itin plačiai.

Archeologai aptiko pačių įvairiausių kartu su kūnu į laidotuvių laužą keliavusių mirusiųjų įkapių: aprangos detalių ir papuošalų, ginklų, žirgų ekipuotės dalių, darbo įrankių.

Parodos lankytojai galbūt atkreips dėmesį į mažyčius žvangučius, kuriais savo rūbus puošdavo moterys. Kai kurie tokie maži, kad veikiausiai skleidė žmogaus ausiai negirdimus garsus, todėl galėjo turėti magišką prasmę.

"Tyrimas buvo labai sudėtingas ir reikalavo ypatingo kruopštumo, todėl truko ilgai. Akivaizdu, kad jotvingiai naudojo įvežtinius ginklus, tai rodo jų ryšius su vikingais, Kijevo Rusia, o papuošalų estetika artima kitoms baltų gentims. Tikėtina, kad mūsų tirtas kapinynas – karių kapai, nes daugiausia rasta ginklų", – pristatydamas parodą pasakojo dr. J. Siemaszko.