Festivalyje „PLArTFORMA“ tapatybės tema

Jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 14-ąją, Klaipėdoje prasideda XI-asis tarptautinis menų festivalis „Plartforma“, šiemet įvairiose miesto erdvėse gvildensiantis tapatybės temą: hikikomori, translyčiai asmenys, moters statusas, aklųjų tamsos pasaulis. Anot festivalio organizatorių, pagrindinis festivalio „Plartforma“ tikslas – interdisciplinaraus pobūdžio projektai: siekis žiūrovams pristatyti tokius pasirodymus, kurie būtų netradiciniai tiek turiniu, tiek pristatymo erdve. Ypač svarbi menų sintezė bei šiuolaikinė pasirodymų raiška.

Spalio 14 d., 19 val., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre festivalį atidarys spektaklis-koncertas – „Neišmoktos pamokos”, kurio pagrindu tapo įkvepianti Aleksandr Špilevoj pjesė, skatinanti atlikėjus ir žiūrovus pradėti iš naujo mokytis dalykų, kurių mūsų kažkodėl nemokė mokykloje. Muzikos kompozicija ir atlikimas – „Colours of Bubbles“.

Išskirtinėje erdvėje – „Klaipėdos energijos“ patalpose, spalio 15 d., penktadienį, 22.22 val., festivalio svečius pasitiks specialus keturių muzikos ir šiuolaikinio šokio kūrėjų konceptuali garso ir judesio meno programa „Energosound“ (autoriai: Kristijonas Lučinskas, Donatas Bielkauskas, Viktoras Rubežas, Rūta Butkus). Elektrinės įrenginiai ir teatro prožektoriai panardins žiūrovus į misterišką scenografiją, kurioje garsines kompozicijas transkribuos šokio ir plastikos gyvastis.  

Tarp festivalio projektų – tarptautinės teatro studijos „Farm in the Cave“ spektaklis „Atskirti“ (rež. Viliam Dočolomanský), šokio spektaklis „FEMALE“ (chor. Ugnė Dievaitytė, Lietuva / Ispanija), Prancūzų instituto Lietuvoje pristatomas: kompanijos „14:20“ muzikos ir žongliravimo magijos spektaklis „Žvaigždynai“ (Prancūzija), Vyčio Jankausko šokio teatro šiuolaikinio šokio spektaklis „Agonija“, pojūčių misterija „Muzikos kalba tamsoje“ (rež. Karolina Žernytė), performansas „Connext“ (autoriai: Rūta Ronja Pakalne (Latvija / Estija) & Laura Kvelstein (Estija).

KKKC parodos – kaip matyti šiuolaikinį meną

Dalyvaudamas  šiuolaikinio meno mėnesio projekte, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC),  rugsėjo 15d. 18 val. pristato tris tapybos parodas: Žygimantas Augustinas „IN.550“, Tadas Vincaitis „Nuo gatvės iki galerijos“, Irma Leščinskaitė „Tapyba. Šiuolaikinės technologijos“.. Parodos skirtos ne tik žiūrėti, stebėti ar vertinti, bet visų pirma susipažinti su kitokia tapyba, naujomis jos tendencijomis. Eksponuojamų autorių tapyba primena konceptualią menininko dirbtuvių išklotinę arba kūrybinį maršrutą, kuriuo menininkai kantriai veda žiūrovą pro tapybos sluoksnius, realius ir virtualius jos pavidalus.

ŽYGIMANTAS AUGUST(IN)AS „IN. 550“ paroda yra menininko Žygimanto Augustino kraniometrija paremto projekto „ŽYGIMANTAS AUGUST(IN)AS  (1520–1572) IR JO APLINKA.Tai istorinių asmenybių tyrinėjimas per asmeninius potyrius“ dalis. Projektas išbando alternatyvius istorinių datų aktualizavimo būdus ir humoro  bei ironijos panaudojimo galimybes visuomeniniame  kontekste. Parodą Klaipėdoje papildys nauji paveikslai, tarp jų – Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos portretas, išryškinantis tyrimo metu atsiskleidusį jos panašumą į šių dienų Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Kitą parodą pristato gatvės (street –art`o) menininkas Tadas Vincaitis, savo kūrybai naudojantis Plūgo pseudonimą, – vienas iš grafičių pradininkų Lietuvoje. T. Vincaičio parodos „Nuo gatvės iki galerijos“ ekspozicijoje – keli didelio formato darbai, atlikti tiesiai ant Parodų rūmų salės sienų, iliustruojantys grafičių subkultūros įtaką autoriaus kūrybai, menininko, kaip kūrybinės asmenybės, evoliuciją ir jo santykį su supančia aplinka bei su pačiu savimi. Savo darbais autorius akcentuoja, kad naujos kartos meno kryptys – graffiti, postgraffiti ar neofreskos žanras – taip pat gali būti meninės raiškos kalba, ir nebūtinai tik socialiniame kontekste.

Ir trečiojoje, eksperimentinėje parodoje, „Tapyba, šiuolaikinės technologijos“, tapytoja Irma Leščinskaitė, Į tradicinę tapybą integruoja fotografinio regėjimo, virtualios simuliacijos pavidalus įkūnija ir teigia kitokią kultūrinę, socialinę aplinkos suvokimo problematiką nei emocinė, pasąmoninė, ekspresyvi raiška. Vaizdiniams egzistuojant tik tol, kol jie yra stebimi, jiems sekant vienas kitą tam tikra tvarka, formai įgyjant garsinius pavidalus, žiūrovui atveriamas spalvinių manipuliacijų ir komponavimo priemonių potencialas, suteikiantis tapybai interaktyvaus dizaino matmenį. Paveikslus galima ne tik stebėti, bet ir nuskaityti jų sluoksnius, užkoduotas istorijas naudojantis mobiliosiomis aplikacijomis. 

Viso tris parodos papildo vieną kita tiek meniniais tyrimais, tiek spalvine raiška.