Tą vakarą prieš prasidedant Zigmaro Liepinio operai „Paryžiaus katedra“ teatro vadovė Laima Vilimienė paskelbė publikai apie iki šiol negirdėtą tradiciją skelbti teatro emeritus.

„Tai profesinės veiklos įvertinimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai. Džiaugiamės, kad galime pasveikinti kūrybines aukštumas pasiekusius mūsų teatro narius, įvertinti jų ilgametį nuoširdų tarnavimą prakilniai profesijai“, – kalbėjo teatro vadovė.

Nuo pat teatro įkūrimo jame dirbusi J. Grikšienė yra sukūrusi per 40 vaidmenų.

V. Tarasovas pradėjo dainuoti dar tada, kai Klaipėdos muzikinio teatro nė nebuvo. Jis per savo 50 metų darbą yra sukūręs per 100 vaidmenų.

Tai profesinės veiklos įvertinimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai.

„Patys brangiausi tie vaidmenys, kurie pavyko, kai po spektaklio jaučiau, kad žiūrovams patiko ir jie išėjo iš teatro pakylėti. Esu labai dėkinga savo vyrui Petrui už tai, kad visada mane palaikė. Gyventi su artiste nėra lengva, juk mes esame žmonės, kuriems išeiginė – tik pirmadienis. Iki šiol ateiti į teatrą man – šventė. Sėdėdama salėje jaudinuosi dėl jaunųjų kolegų, o kartu ir džiaugiuosi, kad jiems puikiai sekasi“, – kalbėjo J. Grikšienė.

Klaipėdiečiai V. Tarasovą pažįsta keturis dešimtmečius, profesionalioje scenoje jis dainavo daugiau nei 50 metų. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją V. Tarasovas buvo paskirtas į tuometinį Klaipėdos liaudies operos teatrą ir tapo pirmuoju profesionaliu jo solistu.

Nuo 1982-ųjų jis dirbo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedroje, pedagoginį darbą V. Tarasovas dirba iki šiol.

Dainininkas tikino, kad emerito vardo suteikimas jam tapo malonia staigmena. Nors teatre jis dabar turi kviestinio solisto statusą ir spektakliuose pasirodo nedažnai, kiekvieną rytą pradeda dainuodamas. V. Tarasovas didžiuojasi, kad visi trys jo vaikai artimi muzikai.