Atlikta apklausa parodė, jog klaipėdiečiai mieliau leidžia laiką gamtoje, nei eina į kultūrinius renginius. Paprašius įvardyti garsiausius miesto kultūros kūrėjus, gauti atsakymai nustebino net pačius sociologus. Gyventojai išskyrė Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, atlikėjus Vilių ir Violetą Tarasovus, Edmundą Kučinską ir Simoną Donskovą.

Išleidžia 17–22 eurus

Paaiškėjo mėnesį laiko vykdytos apklausos apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą rezultatai.

Apklausa bandyta sužinoti, koks yra realus uostamiesčio kultūrinės situacijos vaizdas, kokie yra pačių žmonių poreikiai ir jų kultūrinis skonis.

Duomenų analizę atlikusio Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktoriaus Liutauro Kraniausko teigimu, kultūra, kaip ir anksčiau, pralaimi kitoms laisvalaikio formoms – gamtai ir šeimai.

Per mėnesį klaipėdietis vidutiniškai išleidžia 17–22 eurus kultūros paslaugoms, o labiausiai pasigenda nemokamų, taip pat vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms skirtų renginių.

Klaipėdiečiai – neišrankūs

Palyginti su 2012 m. atliktos klaipėdiečių apklausos duomenimis, visiškai patenkintų kultūriniu gyvenimu mieste skaičius išaugo nuo 17 iki 47,1 proc. Priešingai nei jie, nepatenkinti situacija yra patys kultūros kūrėjai.

Esą klaipėdiečiai yra neišrankūs kultūros vartotojai ir dažniau renkasi populiariuosius, visiems gerai žinomus renginius.

"Susidaro toks įspūdis, jog klaipėdiečiai yra patenkinti viskuo. Jie akivaizdžiai atiduoda prioritetą kultūros vyksmui atvirose miesto erdvėse, o ne renginiams kamerinėse ir uždarose patalpose. Net pusės apklaustųjų nuomone, tradicinė Jūros šventė yra įdomiausias miesto kultūrinis renginys. Taip pat svarbu ir tai, kad miestiečius domina ir ne tokią ilgą tradiciją turintys masiniai renginiai. Labai palankiai įvertinti Klaipėdos laivų paradas, tarptautinis folkloro festivalis "Parbėg laivelis", "Vilties bėgimas", Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Šviesų festivalis", – vardijo L.Kraniauskas.

Sociologo žodžiais, teigiamai vertinamos beveik visos Klaipėdoje veikiančios kultūros įstaigos ir jų organizuojami renginiai. Reguliariausiai klaipėdiečiai eina į miesto bibliotekose vykstančius renginius, tuo metu muziejų lankymas yra labiau proginis.

Pasak apklaustųjų, lankytis kultūros renginiuose dažniausiai trukdo finansiniai dalykai ir laiko trūkumas. Taip pat pasigendama koncentruotos informacijos ir didesnio pasirinkimo, tai yra "kažko įdomesnio ir patrauklesnio".

Imponuoja V.Grubliauskas

Pasak sociologo L.Kraniausko, klaipėdiečių kultūrinis skonis – gana keistas.

Tipinis klaipėdietis mėgsta skaityti istorinius romanus, knygas apie sveiką gyvenseną, biografijas ir autobiografijas. Jam patinka žiūrėti komedijas, dokumentinius filmus ir detektyvus.

Taip pat jis pirmiausia džiaugiasi populiariąja muzika, kiek mažiau – klasikine, liaudiška ir visai nepripažįsta metalo muzikos, kuri atsidūrė paskutinėje vietoje.

"Akivaizdu, kad "popsas" mūsų miete valdo. Tipiškas klaipėdietis nelabai mėgsta fantastinių romanų, filosofinių knygų ir modernių autorių. Jo vizualiai nežavi siaubo filmai, vesternai, nesuprantamas sunkusis metalas, indie muzika ir soul-funk stiliai", – komentavo pašnekovas.

Žmonių taip pat buvo paprašyta išskirti penkis garsiausius šiuolaikinius Klaipėdos kultūros kūrėjus. Atsakymai nustebino net pačius sociologus.

Pirmojoje vietoje atsidūrė miesto meras Vytautas Grubliauskas, iškart po jo rikiuojasi dainininkai Vilius ir Violeta Tarasovai, aktorius Vytautas Paukštė, atlikėjai Edmundas Kučinskas bei Simonas Donskovas. Taip pat buvo minimas ir šokių kolektyvas "Žuvėdra", marinistas Edvardas Malinauskas.

Panašu, jog baigęs mero kadenciją, V.Grubliauskas galės sėkmingai grįžti prie kūrybos.

"Panašu, jog baigęs mero kadenciją, V.Grubliauskas galės sėkmingai grįžti prie kūrybos. Klaipėdiečiai tuo veikiausiai labai džiaugsis", – šyptelėjo L.Kraniauskas.

Dvigubins finansavimą

Informaciją surinko rinkos tyrimų bendrovės "Eurotela" darbuotojai, duomenų analizę atliko Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centras.

Savo nuomonę išsakė 609 įvairaus amžiaus, skirtingų gyvenamųjų rajonų uostamiesčio gyventojai. Ketvirtadalis jų – pensinio amžiaus.

Respondentai buvo apklausti savo namuose tiesioginio interviu būdu, naudojant planšetinius kompiuterius. Klausimyną sudarė 52 klausimai, interviu truko apie 40–45 min.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis akcentavo, kad uostamiesčio politikai jau yra apsisprendę iki 2019-ųjų finansavimą kultūros sektoriui mieste padidinti dvigubai. Šiuo metu rengiama ir nauja Klaipėdos kultūros strategija.