Natalija ir Martynas laive tarpušvenčiu įrengė instaliaciją – erdvinius balto švytinčio plastiko objektus. Vieniems jie primena kiek išdraikytus gėlių žiedus, kitiems – vaiduoklius. Tačiau abstrakti jų forma ves kiekvieną prie asmeniškų asociacijų. Instaliacija konstruojama kontrasto principu: objektai sukelia trapumo ir pažeidžiamumo įspūdį, laivas, savo forma, medžiagiškumu ir spalva – stabilumo, atšiaurumo. Geopolitiniame kontekste šie kūriniai pražysta tarsi brutalios realybės deformuotos, bet vis tik – vilties gėlės.

Menininkė N. Didenko į Lietuvą atvyko iš Kyjivo, bėgdama nuo karo Ukrainoje. Iš pradžių gyveno Vilniuje, paskui Klaipėdoje, o dabar gyvena ir dirba Palangoje. Raižinius iš plastiko ji kuria spontaniškai ir intuityviai. Laive ji įkurdino dešimt baltų objektų-raižinių. Parodos kuratorius M. Jankevičius sukūrė parodos architektūrą.

Menininkei yra artima šokio plastika, ją pakerėjęs tango. Savo reakciją į tai, kas vyksta aplinkui, ji pradėjo vadinti šokiu su realybe.

„Tebūnie, – sako Natalija, – sušokime gyvenimą laive“, – kai fotografas ir parodų kuratorius, menininkas M. Jankevičius pasiūlė Natalijai surengti parodą buvusiame karo laive „Sūduvis“.

Laivas-muziejus stovi gražiausioje Klaipėdos vietoje, Dangės krantinėje prie Pilies tilto. Yra puikiai matomas iš visų pusių ir netgi iš aukštai. Jo lokacija – ideali, neatsitiktinai tai pastebėjo Martyno akis, prieš pasiūlant leistis į drąsią laivo aplinkos transformaciją.

Laivas išminuotojas M52 „Sūduvis“, 22 metus atitarnavęs Lietuvos karinėse jūrų pajėgose, prieš tai nuo 1958 metų veikęs Vokietijos kariniame laivyne, yra pagamintas ne iš geležies, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o iš medžio, kad galėtų surasti vandenyje besislapstančias minas ir jas neutralizuoti. Jo korpusas iš braziliško ąžuolo, dekoruotas raudonmedžiu, o deniai – iš natūralaus tikmedžio, laivo įrenginiai pagaminti iš nemagnetinio metalo.