G. Grajausko pjesėje „Pašaliniams draudžiama“ veiksmas prasideda 1993 m., tačiau vėliau, pasak režisieriaus O. Koršunovo, laikas po truputį tirpsta. Bet dešimtmetis po nepriklausomybės yra esminis.

„Ir būtent tada jautresni, dvasingi žmonės tapo pašaliniai, būtent tada, grubiai tariant, tie humanitarai, kurie netapo reketininkais, turėjo išnykti ir tapo pašaliniai. Pašalinė tapo kultūra ir pašalinė ji išlieka iki dabar“, – pjesės pagrindinę mintį atskleidžia režisierius O. Koršunovas.

Pagrindinis pjesės herojus – poetas, ne tik praeitį išgyvena kaip dabartį, bet tarsi gyvena iš naujo. Pasak O. Koršunovo, tai – autobiografinė pjesė.