Klaipėdos jaunimo teatre kuriamo spektaklio „R.E.M.“ autoriai kviečia visus, nežinančius, kodėl jie vis dar čia, o ne ten, rugsėjo 9 d. sėsti į tarpgalaktinę „Lada 1200“, linksmai užtraukti šunų gamą ir drauge su fantasmagoriška personažų kompanija išeiti į „kostmosas“. O pasiekus Jupiterį ar bent jau Piterį – tiesiog būti. Būti visatoje, sudarytoje iš 1783 stiklo kvadratėlių, kiekviename kurių, lyg Narcizo veidrodyje, atsispindi tai, kas visų svarbiausia.

„R.E.M.“ (ang. rapid eye movement) – greitas, trūkčiojantis akių judėjimas žmogui miegant. Tai miego fazė, kurios metu regimi ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai. Naujosios Klaipėsos jaunimo teatro premjeros kolektyviniame sapne menų mėgėjai čia susapnuos Rodeną, Munką ar Stanislovą Kuzmą, mitologijos fanai – Dzeusą, Apoloną ir Šiaurės Amerikos čiabuvių legendas, besidomintys istorija – herojiškiausius ir tragiškiausius mūsų ir ne tik mūsų šalies įvykius. Dar kiti gal apskritai nieko nesusapnuos, bet tik dėl to, kad šiandieninis gyvenimas ir taip yra pasakiškas sapnas. Turbūt tuo kasdienybė ir yra tokia žavi.

Pasak „R.E.M.“  kūrybinės komandos, spektaklio dramaturgijos kūrimo procesas prasidėjo klausimu „Kodėl mes visi dar neemigravome iš Lietuvos?“, tačiau repetuojant spektaklis kito, transformavosi, mutavo ir paskutiniajame spektaklio kūrimo etape po jo autorių padidinamuoju stiklu paradoksaliai atsidūrė nebe „emigracijos“ leitmotyvas, o jam kardinaliai priešinga „emocinio paralyžiaus“ tema. Spektaklis buvo kuriamas stebint ir tiriant savo gyvenamąją aplinką, analizuojant savas patirtis, šeimos sapnus, visuomenės lūkesčius ir masinių medijų nulemtą informacijos srautą, kuriam pasidavus galvoje nori nenori nuskamba visą šią jauseną apibendrinantis žodis – „nesąmonė“.

Naujojo spektaklio „R.E.M.“ kūrėjų komanda su „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatu režisieriumi Jonu Terteliu priešakyje į premjerinę nesąmonę klaipėdiečius ir uostamiesčio svečius kviečia jau šį šeštadienį, rugsėjo 9 d. Sapnuosime Klaipėdos Kultūros fabrike. Kaip sako vienas spektaklio veikėjų, „rymenba, ką miegapelė sakė: maitink savo smegeną!“